Brangs­tan­čios ener­gi­jos bau­bas daž­ną tau­tie­tį pa­ska­ti­na pa­klaus­ti sa­vęs: „Kaip ir kiek ga­lė­čiau su­tau­py­ti?" Pėd­sa­ką mū­sų są­mo­nė­je pa­lie­ka ir so­cia­li­nės rek­la­mos, ska­ti­nan­čios nau­do­ti gam­tos ne­ter­šian­čią ener­gi­ją, tau­so­ti ap­lin­ką. Kiek­vie­na­me žings­ny­je kal­bė­ti apie eko­lo­gi­ją šian­dien la­bai po­pu­lia­ru. Bui­ti­nės tech­ni­kos par­da­vė­jai tei­gia pa­ste­bin­tys, kad to­kios kal­bos jau le­mia pir­kė­jų įpro­čius. Jie vis daž­niau ieš­ko efek­ty­viai ener­gi­ją nau­do­jan­čių įren­gi­nių.

Bau­gi­nan­čios pro­gno­zės

Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos ins­ti­tu­to (LEI) pa­reng­tos stu­di­jos iš­va­do­se skel­bia­ma, kad už­da­rius Ig­na­li­nos ato­mi­nę elekt­ri­nę 2010 m. Lie­tu­vą ga­li iš­tik­ti ener­ge­ti­kos kri­zė. Pa­gal stu­di­jos ren­gė­jų skai­čia­vi­mus bui­ti­niams var­to­to­jams ga­li tek­ti mo­kė­ti net 69 cen­tus už ki­lo­vat­va­lan­dę.

Nors LEI įvar­di­jo šį sce­na­ri­jų kaip juo­džiau­sią, tačiau ša­lies eko­no­mi­kai to­kios ener­gi­jos kai­nos bū­tų sun­kiai pa­ke­lia­mas smū­gis.

Tau­po­ma tik šū­kiais

Šo­kas dėl išau­gu­sių elekt­ros ener­gi­jos kai­nų, ko ge­ra, pa­ska­tins var­to­to­jus pri­si­min­ti prie­mo­nę, apie ku­rią Vy­riau­sy­bės ener­ge­ti­kos pla­nuo­se tik už­si­me­na­ma, - gy­ven­ti tau­piau. Kai ku­rių spe­cia­lis­tų nuo­mo­ne, Vy­riau­sy­bė ir ener­ge­ti­kai per­ne­lyg uo­liai pla­nuo­ja nau­jus pa­jė­gu­mus už­mirš­da­mi, kad di­džiau­sias ša­lies ener­ge­ti­nio sau­gu­mo šal­ti­nis yra efek­ty­vu­mas.

2001 m. Na­cio­na­li­nė­je ener­gi­jos var­to­ji­mo efek­ty­vu­mo di­di­ni­mo pro­gra­mo­je nu­ro­dy­ta, kad šalyje ga­li­me su­tau­py­ti iki 50 pro­c. ener­gi­jos. Ta­čiau 2007 m. Ener­ge­ti­kos stra­te­gi­jo­je ke­lia­mas tik sim­bo­li­nis tiks­las - nuo 2008 m. per de­vy­ne­rius me­tus su­tau­py­ti 9 pro­c.  2005 m. bu­vu­sio ener­gi­jos ly­gio. To­kie tau­py­mo pla­nai atrodo gan kuk­lūs, ypač kai lau­kia­ma be­maž dvi­gu­bai di­des­nės elekt­ros ener­gi­jos kai­nos.

Eu­ro­pie­čiai su­var­to­ja dau­giau

Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to Elekt­ros sis­te­mų ka­ted­ros doc. dr. En­ri­kas Vi­li­man­tas Ne­var­daus­kas pro­gno­zuo­ja, kad ge­rė­jant gy­ve­ni­mo ko­ky­bei elekt­ros ener­gi­jos bus su­var­to­ja­ma vis dau­giau. Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­lių gy­ven­to­jai šiuo me­tu su­nau­do­ja maž­daug tris­kart dau­giau elekt­ros ener­gi­jos ne­gu lie­tu­viai. Pa­vyz­džiui, Lie­tu­vo­je per me­tus gy­ven­to­jas su­var­to­ja apie 3 tūkst. ki­lo­vat­va­lan­džių (kWh) elekt­ros, o vo­kie­tis - apie 8 tūkst. kWh. Dau­giau­sia elekt­ros ener­gi­jos su­var­to­ja nor­ve­gai - vie­nas šios ša­lies gy­ven­to­jas per me­tus su­var­to­ja apie 28 tūkst. kWh.

Ieš­ko tau­pių prie­tai­sų

Bui­ti­nės tech­ni­kos pre­ky­bos tink­lo „To­po cent­ras" maž­me­ni­nės pre­ky­bos va­dy­bi­nin­kė Kris­ti­na Mi­ka­laus­kai­tė tei­gė, kad dau­giau apie eko­lo­gi­ją gir­dė­da­mi var­to­to­jai ieš­ko ir per­ka elekt­ros ener­gi­ją tau­pan­čius bui­ties tech­ni­kos prie­tai­sus.

Bui­ties prie­tai­sų eko­lo­giš­ku­mas ver­ti­na­mas pa­gal elekt­ros ener­gi­jos nau­do­ji­mo efek­ty­vu­mą, van­dens są­nau­das ir ke­lia­mą triukš­mą. Kiek­vie­no bui­ties prie­tai­so elekt­ros są­nau­dos ati­tin­ka tam tik­rą kla­sę. Vi­si ga­mi­niai pa­gal elekt­ros ener­gi­jos są­nau­das gru­puo­ja­mi į kla­ses nuo A++ iki G. A++ ener­gi­jos kla­sė reiš­kia, kad įren­gi­nys la­bai eko­no­miš­kas, o G - nau­do­ja daug elekt­ros ener­gi­jos.

Pa­mirš­ti tau­py­mo bū­dai

De­ja, šal­dy­tu­vų ar te­le­vi­zo­rių ener­gi­jos efek­ty­vu­mą ga­li­me pa­ly­gin­ti, ta­čiau taip pa­pras­ta su ki­tais prie­tai­sais, tar­ki­me, skal­byk­lė­mis, ne­bus. Pas­ta­rų­jų elekt­ros są­nau­dos skai­čiuo­ja­mos pa­gal tai, kiek elekt­ros jos su­nau­do­ja vie­nu skal­bi­mu. Ta­čiau su­nau­do­ja­mos elekt­ros kie­kis la­bai pri­klau­so nuo to, koks skal­bi­nių kie­kis ir ko­kia pro­gra­ma skal­bia­ma.

Sutaupyti galime ir kitais būdais. Jei at­si­sa­ky­si­me įpras­tų kait­ri­nių lem­pu­čių ir rink­si­mės ener­gi­ją tau­pan­čias fluo­res­cen­ci­nes, jos su­nau­dos net iki 3 kar­tų ma­žiau ener­gi­jos, degs il­giau. Elekt­ros ener­gi­jos skai­tik­lis su­ksis lė­čiau, jei mais­tą vir­si­me už­deng­ta­me puo­de, ne­sta­ty­si­me šal­dy­tu­vo gre­ta vi­ryk­lės, ne­jung­si­me pus­tuš­tės skal­byk­lės ar in­dap­lo­vės, elekt­ri­nia­me vir­du­ly­je vi­rin­si­me tik tiek van­dens, kiek jo iš­ties tuo­kart rei­kia.

Ener­gi­jos ri­ji­kai

Kai ku­rie spe­cia­lis­tai pa­ta­ria iš­jung­ti elekt­ros prie­tai­sus iš elekt­ros liz­do, kai šie ne­nau­do­ja­mi. Nors šiuo­lai­ki­niai prie­tai­sai bu­dė­ji­mo re­ži­mu ener­gi­jos su­var­to­ja la­bai ne­daug, per me­tus ga­li­ma su­tau­py­ti ne­ma­žą pi­ni­gų su­mą.

Aust­ra­li­jos var­to­to­jų agen­tū­rai ne­se­niai at­li­kus ty­ri­mą paaiš­kė­jo, kad žai­di­mų kom­piu­te­riai ir plaz­mi­niai te­le­vi­zo­riai yra di­džiau­si elekt­ros ener­gi­jos ri­ji­kai. „So­ny" žai­di­mų kom­piu­te­ris „Plays­ta­tion 3", įjung­tas bu­dė­ji­mo re­ži­mu, per me­tus su­nau­do­ja be­veik 5-8 kar­tus dau­giau elekt­ros ener­gi­jos, nei jos rei­kia šal­dy­tu­vui per tą pa­tį lai­ko­tar­pį, - per 1655 kWh.

Kom­piu­te­ris, di­džiau­sias ener­gi­jos švais­tū­nas, net kai yra tik pri­jung­tas prie elekt­ros tink­lo, bet juo ne­dir­ba­ma, per me­tus ga­li su­nau­do­ti iki 64 kWh elekt­ros ener­gi­jos.
Paaiš­kė­jo, kad se­nuo­sius te­le­vi­zo­rius iš­stū­mu­sios nau­jo­sios tech­no­lo­gi­jos la­bai im­lios elekt­rai. Plaz­mi­nis te­le­vi­zo­rius veik­da­mas su­nau­do­ja net pen­kis kar­tus dau­giau elekt­ros ener­gi­jos nei įpras­ti ki­nes­ko­pus tu­rin­tys te­le­vi­zo­riai.