Pirmąją savaitę Lenkijoje panaikinus PVM maistui ir degalams lietuviai išleido beveik 3 milijonus eurų. Tiesa, tai tik banko kortelių atsiskaitymai.

Jeigu žiūrėtume į vidutinę atsiskaitymo sumą, tai ji irgi išaugo 2,5 karto – nuo 18 eurų iki 48 eurų.

„Info diena“ gavo tokius duomenis: SEB klientai mokėjimo kortelėmis Lenkijoje atsiskaitė už maždaug pusę milijono eurų, „Luminor“ klientai išleido apie 285 tūkst. eurų, „Swedbank“ kortelėmis atsiskaityta už 1,8 mln. eurų, o „Šiaulių banko“ klientai Lenkijoje kortelėmis atsiskaitė už daugiau nei 170 tūkst. eurų.

„Numeris vienas atsiskaitymo vieta yra degalinės, jose atsiskaitoma dažniausiai. Antroje vietoje eina prekybos centrai. Populiariausius iš jų mes irgi galime pasižiūrėti, tai buvo „Biedronka“, praktiškai trečdalis atsiskaitymo operacijų vyko ten iš prekybos vietų. Ir, žinoma, kita populiari vieta – pavalgyti irgi populiaru nuvažiavus į Lenkiją – kavinės yra trečioje vietoje pagal atsiskaitymų dažnumą“, – teigė „Šiaulių banko“ kasdienės bankininkystės departamento direktorius Andrius Kamarauskas.

Kone pusę atsiskaitymo Lenkijoje vyko būtent savaitgalį. Bankininkų nuomonė dėl išleistos sumos skiriasi. Vienų teigimu, lietuvių išlaidos panaikinus PVM šoktelėjo, kitų – niekuo neišsiskyrė. „Sausio mėnesio savaitės ar gruodžio mėnesio savaitės šita suma yra daugmaž panaši, ką mes matėme, ką mes matėme ankstesnėmis savaitėmis“, – situaciją komentavo SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Poviliauskas.

„Pavyzdžiui, praėjusį savaitgalį atsiskaitė tris kartus mažiau negu šį savaitgalį. Jeigu žiūrėtume į vidutinę atsiskaitymo sumą, tai ji irgi išaugo 2,5 karto – nuo 18 eurų iki 48 eurų“, – vardijo A. Kamarauskas.

Kokia situacija Lietuvoje?

Kol kas apsipirkimo savaitė Lenkijoje nepadarė didelio nuostolio lietuviškai prekybai. 3 milijonai eurų išleistų banko kortelėmis Lenkijoje atrodo tarsi lašas jūroje palyginus su Lietuvos mažmenine prekyba. Per mėnesį jos apyvarta siekia daugiau nei milijardą eurų.

„Suma tikrai nėra didelė ir nulinis PVM nemanau, kad tai buvo esminė sąlyga, kad lietuviai pultų apsipirkinėti Lenkijoje“, – sakė Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Reikia pirkti bent jau už kokį tūkstantį eurų, kad tai atsipirktų.

„Buvo viena diena, kada nei vienas klientas į „Norfą“ neužsuko – Vilniuje. Absoliučiai tuščios visos „Norfos“ vieną dieną. Tai yra sulyginamas efektas ir praradimai, kuriuos mes patyrėme dėl žmonių apsipirkimo Lenkijoje“, – situaciją komentavo Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus.

O štai kiek Lenkijoje atsiskaityta grynaisiais lieka tik spėlioti. „Norfos“ savininkas sako, kad 3 milijonai eurų, išleisti kortelėmis, prilygsta dviejų dienų apyvartai: „Ką mums reiškia? Praktiškai yra beveik visa „Norfos“ tinklo apyvarta per savaitgalį. Galime priešintis, kovoti ir t. t., bet nuo mūsų šitas dalykas nepriklauso“.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Kiek reikia išleisti, kad kelionė į Lenkiją apsimokėtų?

Ekonomistai spėja, kad nuvykęs į Lenkiją ir išleidęs vidutiniškai 50 eurų, lietuvis daugiau praloštų nei išloštų. Už kiek Suvalkuose ar kitame mieste turėtų apsipirkti vilnietis, kad atsipirktų bent kelionės išlaidos? „Reikia pirkti bent jau už kokį tūkstantį eurų, kad tai atsipirktų. Aš jau neskaičiuoju laiko sąnaudų, bet jau kuro sąnaudos... Ir kai kurios prekės yra tikrai labai nedaug pigesnės, tai reikia pirkti tikslines prekes, brangesnes prekes, galbūt kokią nors šaldytą mėsą, šaldytą vištieną ir pan. Bet tam reikia papildomų sąnaudų Lietuvoje, tarkime, šaldiklius turėti“, – vardijo Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas S. Besagirskas.

Atsiskaitymai banko kortelėmis Lenkijoje nepranoko ir išpardavimų šventės žinomos kaip „Juodasis penktadienis“. Pernai per „Juodojo penktadienio“ savaitę gyventojai internete išleido 40 kartų didesnę sumą.