- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kad ir kur žmonės vyktų iš oro uosto, skrydžių kainos stebina kone visus. Anot keliautojų, nuskristi už dviženklę sumą jau nebepavyksta, pasakojama LNK reportaže.
„Grįžtu į Slovėniją, gražią šalį. Deja, palieku Lietuvą. Lėktuvo bilietams išleidau kažkur 600–700 eurų“, – sakė oro uoste užkalbintas užsienietis.
„Mūsų keturių asmenų šeimai kelionė atsiėjo daugiau kaip 600 eurų, įskaitant ir bagažo mokestį“, – porino kita pašnekovė.
„Sumokėjau apie 800 eurų. Keliauju daug ir pastebiu, kad kainos kyla“, – sakė dar vienas keliautojas.
„Dviem asmenims skrydis kainavo 600 eurų“, – konstatavo užkalbinta moteris.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Nepastebėjau, kad bilietai pabrangę. Kad net nežiūriu į kainą, įsivaizduojate, nežiūriu“, – savo nuomonę išsakė dar viena keleivė.
Kad bilietai atpigs, tikėtis neverta. Anot Lietuvos oro uostų, skrydžių kainos šiais metais bus didesnės nei pernai.
„Labai priklauso nuo krypties. Ten, kur yra mažesnė konkurencija, skrydžių kainos gali išaugti 10–15 proc., o kur konkurencija didesnė, pokytis gali būti ir ne toks pastebimas“, – komentavo Lietuvos oro uostų Komunikacijos skyriaus vadovas Marius Zelenius.
Brangsta ir kelionių paketai. Tai yra skrydžių, viešbučių ir pervežimo paslaugos iš kelionių agentūrų.
Labai priklauso nuo krypties. Ten, kur yra mažesnė konkurencija, skrydžių kainos gali išaugti 10–15 proc.
„Lyginant su 2022 metais, keliautojų įsigyjamas kelionių krepšelis pabrango apie 20 proc.“, – teigė Lietuvos turizmo asociacijos vadovė Milda Plepytė-Rainienė.
Lietuvos oro uostų teigimu, kainas koreguoja visa Europa. Tačiau keliautojus stebina skrydžių kainų skirtumai skirtingose šalyse.
„Vasarą esame radę dvigubai pigiau iš Vilniaus į Varšuvą ir iš Varšuvos į Milaną“, – sakė moteris.
Skrydžių ir kelionių kainoms įtaką pirmiausiai daro paklausa. Keliautojai bando atsigriebti už sėdėjimą namuose per pandemiją ir išlaidaudami daugiau nei buvo įpratę.
„Keliautojai keliones įsigyja, t. y. atostogas planuoja, iš anksto. Pastebima tendencija, kad ieško aukštesnės klasės, prabangesnių viešbučių ir atostogauja ilgiau nei įprastai“, – sakė M. Plepytė-Rainienė.
Kyla išlaidos ir pačioms oro bendrovėms, kurias turi kompensuoti klientai. Tiesa, žiemą jie keliauja mažiau. Tik trečdalis maršrutų Europoje pelningi. Tad vasarą oro bendrovės bando atsigriebti už žiemos nuostolius. Veikia ir energetinė krizė. Orlaivių bei įgulos stygius, didesni darbo užmokesčiai.
„Oro bendrovėms pagrindinę kaštų dalį sudaro kuro kainos, lėktuvų nuomos mokestis ir įgulos išlaikymas“, – kalbėjo M. Zelenius.
Dėl sankcijų vežėjams tenka aplenkti Rusijos oro erdvę, koreguoti maršrutus. O tai irgi reiškia brangesnį keliavimą po pasaulį.
„Ypač tai paveikė skrydžius į Aziją, nes tenka daryti kelių papildomų valandų lanką per Šiaurės ašigalį arba Kazachstaną, Mongoliją, Kiniją. Ir tai labai aktualu mūsų regionui“, – konstatavo „Skrendu.lt“ atstovė Rasa Levickaitė.
Anot Lietuvos oro uostų, yra krypčių, kur lėktuvų bilietai nebrangs, nes oro bendrovės smarkiai konkuruoja tarpusavyje. Dar šiemet gali atsirasti daugiau skrydžių ir į Londoną, Paryžių bei į kai kuriuos Olandijos miestus.
Pačios populiariausios kryptys yra Ispanija, Graikija, Italija. Tad į jas skrydžiai ryškiai brangti neturėtų“, – teigė M. Zelenius.
Pernai trijuose šalies oro uostuose keleivių skaičius viršijo 5 milijonus. Neabejojama, kad šiemet keliautojų gali būti ir 6 milijonai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...