- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Laiptas po laipto, Lietuvos skola 2024-aisiais priartės prie nustatytos 60 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ribos. Tiek Lietuvos banko, tiek Valstybės kontrolės auditoriai perspėja – tai pavojinga. Per pandemiją daug ir pigiai skolinantis iškyla grėsmė refinansuoti skolą ateityje.
Puikūs reitingai
Vyriausybė šiemet planuoja skolintis apie 5,3 mlrd. eurų. Dalį lėšų planuojama pasiskolinti vidaus rinkoje išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius – apie 2 mlrd. eurų, kitą dalį – skolinantis užsienio kapitalo rinkose išleidžiant euroobligacijų emisijas – apie 2,9 mlrd. eurų. Taip pat apie 0,5 mlrd. eurų planuojama pasiskolinti iš tarptautinių finansų institucijų ir Europos Komisijos pagal Europos laikinos paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos, susijusios su COVID-19 protrūkiu, mažinti (SURE). Valstybės biudžeto srautams valdyti gali būti skolinamasi išleidžiant iždo vekselius. Papildomai valstybės biudžeto išlaidos 2021 m. bus finansuojamos iš 2020 m. sukaupto lėšų likučio – apie 2,4 mlrd. eurų ir iš grįžtančių į valstybės iždo bendrąją sąskaitą ankstesniais metais Lietuvos įstaigoms ir įmonėms perskolintų lėšų – 0,1 mlrd. eurų.
Pasiskolinti milžiniškas sumas už artimas nuliui palūkanas Lietuvai nesunku, nes tarptautinių vertinimo agentūrų šalies skolinimosi reitingai – labai geri. "Fitch Ratings" šių metų pradžioje nustatė A (stabilų), "Standard & Poor's" – A+ (stabilų), "Moody's" – A2 (stabilų).
Deja, pati Finansų ministerija skaičiuoja, kad valdžios sektoriaus skola pernai išaugo, siekiant finansuoti COVID-19 padarinių mažinimo išlaidas. 2020 m. pabaigoje valstybės skola sudarė 23,06 mlrd. eurų, arba 47,3 proc. BVP. Palyginti su 2019 m. ji padidėjo 11,3 proc. BVP.
Valstybės kontrolė prognozuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas šiemet sudarys dar 8,1 proc. BVP, 2022 m. – 4,6 proc. BVP ir tik 2023–2024 m. nuosaikiai mažės. Atsižvelgiant į projektuojamą valdžios sektoriaus deficitą 2021– 2024 m., skola artės prie 60 proc. BVP lygio.
Remdamiesi Tarptautinio valiutos fondo metodika Valstybės kontrolės analitikai prognozuoja, kad, taikant ekonomikos skatinimo priemones, 2021 m. valstybės skola padidės 5 proc. ir sieks 52,3 proc. BVP. 2022–2024 m. skolos lygis toliau augs ir atitinkamai sieks 53,9, 57,1 ir 57,3 proc. BVP. Tai reiškia, kad jis priartės prie ES Stabilumo ir augimo pakte bei Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme numatytos 60 proc. BVP ribos.
57,3 – tiek BVP prognozuojama Lietuvos valstybės skola 2024 m.
Paskolos – skoloms
Prognozuojamas finansavimo poreikis šiemet sieks apie 7,4 mlrd. eurų. Didžiausią lėšų poreikio dalį sudarys bendro valstybės biudžeto deficito finansavimas – apie 3,9 mlrd. eurų, iš jų valstybės biudžeto deficitui finansuoti bus skirta apie 3,8 mlrd. eurų, o ES ir kitos tarptautinės paramos lėšų neigiamam balansui – apie 0,2 mlrd. eurų. Apie 2,2 mlrd. eurų bus skirta skolai grąžinti, iš jų vidaus skolai grąžinti – 1 mlrd. eurų ir užsienio skolai grąžinti – 1,1 mlrd. eurų. Didžiausią dalį užsienio skoloms grąžinti sudarė 2021 m. kovą išperkama 1 mlrd. eurų euroobligacijų emisija – tam panaudotos lėšos, sukauptos pernai. Iš Vyriausybės šiemet numatomų pasiskolinti lėšų papildomai planuojama suteikti apie 0,2 mlrd. eurų valstybės perskolinamų paskolų juridiniams asmenims, kurie įgyvendina investicijų projektus, finansuojamus 2014–2020 m. ES lėšomis.
Prognozuojama, kad 2021 m. pabaigoje susidarys apie 1,5 mlrd. eurų lėšų likutis, skirtas kitų metų pradžios valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimui užtikrinti (0,4 mlrd. eurų) ir euroobligacijų emisijai 2022 m. vasarį išpirkti (1,1 mlrd. eurų).
Įvertinus šių metų grąžinamus skolinius įsipareigojimus užsienio valiuta ir kitus rizikos veiksnius, numatomas Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra 4 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2021 m. pabaigoje sudarys apie 26,2 mlrd. eurų, arba 51,9 proc. BVP.
Atsiranda didelių rizikų
"2023–2024 m. labai stipriai priartėsime prie 60 proc. skolos rodiklio, numatomas bus 58 proc. Nors šiuo metu skolinamasi už itin palankias mažas palūkanas, tačiau tai nereiškia, kad toks skolinimas nesusijęs su rizikomis", – pasak naujienų agentūros BNS, Seimo Audito komitete teigė Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas, komentuodamas Lietuvos banko nuomonę dėl tikslinamo šių metų valstybės biudžeto. Pasak jo, sukaupti didelę valstybės skolą yra rizikinga.
"Didelė valdžios sektoriaus skola mažina fiskalinę erdvę reaguoti į būsimus iššūkius ateityje. O tokių krizių anksčiau ar vėliau vėl bus", – mano V. Tuzikas.
Lietuvos banko atstovo teigimu, didelė skola reiškia ir dideles jos valdymo išlaidas, mažina galimybes daugiau lėšų skirti kitoms sritims: "Ateityje pasikeitus palūkanų normos, gali būti tam tikrų sunkumų refinansuoti skolas, nes dabar skolinamasi už itin mažas palūkanas."
Be kita ko, jis pranešė, kad šį balandį Lietuvoje pelningai dirbo 61 proc. įmonių, o tai, anot jo, daugiau nei vidutiniškai 2017–2019 m. V. Tuziko teigimu, subsidijų už prastovas nauda nebuvo didelė – jos nesumažino nedarbo, nes jis gana reikšmingai padidėjo.
"Didžiausios sumos subsidijų atiteko toms veikloms, kurių pajamos sumažėjo santykinai nedaug arba net padidėjo, todėl reikėtų pagalvoti apie papildomus saugiklius, kad parama pakliūtų tiems, kam jos labiausiai riekia", – tvirtino V. Tuzikas.
Ateityje pasikeitus palūkanų normoms, gali būti tam tikrų sunkumų refinansuoti skolas, nes dabar skolinamasi už itin mažas palūkanas.
Jis kritikavo valdančiųjų sprendimą dėl 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio lengvatos maitinimo sektoriui, nes ji gali neatnešti laukiamos naudos: "Šios lengvatos nauda įmones pasieks tik tada, kai jos pradės dirbti, jos neturės poveikio toms, kurios nebevykdo veiklos ar kurios nebegalės vykdyti veiklos."
Pasak jo, koronaviruso krizė parodė, kad ir savarankiškai dirbantys žmonės gali prarasti darbą, todėl siūlo juos įtraukti į socialinio draudimo sistemą.
Be to, V. Tuzikas atkreipė dėmesį, kad vienišų asmenų išmokos, kurias ketinama pradėti mokėti nuo liepos, 2022–2023 m. struktūrinį biudžeto deficitą padidins 100 mln. eurų, nes nėra tvarių nuolatinių pajamų šaltinių šioms išlaidoms padengti.
Pajamų skylė vis didėja
Finansų ministerija pranešė, kad centrinės valdžios deficitas per keturis šių metų mėnesius siekė 662 mln. eurų ir sudarė 1,3 proc. prognozuojamo šių metų BVP, nors balansas buvo 41 mln. eurų geresnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai jis sudarė 703 mln. eurų deficitą.
Centrinės valdžios pajamos šių metų sausį–balandį buvo beveik 4,816 mlrd. eurų, išlaidos – 5,415 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 62,7 mln. eurų.
Mokesčiai sudarė 58,9 proc. sausio–balandžio mėnesių centrinės valdžios pajamų, 33,2 proc. – socialinės įmokos. Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinės išmokos – 61,1 proc., darbo užmokestis ir socialinis draudimas – 10,9 proc. bei dotacijos – 9,6 proc.
Centrinės valdžios pajamos šių metų balandį siekė apie 1,329 mlrd. eurų, išlaidos – 1,391 mlrd. eurų, sandoriai su nefinansiniu turtu sudarė 21,8 mln. eurų. Antrąjį pavasario mėnesį deficitas siekė 84,3 mln. eurų ir, palyginti su pernai tuo metu, balansas geresnis 456,1 mln. eurų.
Šį balandį pagrindinę centrinės valdžios sektoriaus pajamų dalį sudarė mokesčiai (56,8 proc.) ir socialinės įmokos (31,5 proc.), o daugiausia išlaidų teko socialinėms išmokoms (53,6 proc.).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse10
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus34
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų4
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...