- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina balandį buvo 301,1 euro už toną – 1,4 proc. mažesnė nei kovą ir 12,2 proc. didesnė nei pernai balandį (268,3 euro).
Penkios didžiausios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės balandį už natūralų pieną stambiesiems pieno ūkiams vidutiniškai mokėjo 347 eurus už toną, arba tiek pat kiek ir kovą. Per metus pieno supirkimo kaina stambiesiems ūkiams padidėjo 8,4 proc. – penkios didžiausios perdirbimo įmonės pernai balandį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 320 eurų už toną.
Portalo milkprices.nl duomenimis, didžiosios JAV pieninės stambiesiems pieno tiekėjams kovą mokėjo vidutiniškai 337 eurus už toną, Naujosios Zelandijos – 306 eurus, Europos Sąjungos – 334 eurus. Per kovą pienas 0,4 proc. pabrango Naujojoje Zelandijoje, o JAV kaina ūgtelėjo 8,4 proc.
Pasak pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktoriaus Egidijaus Simonio, iš trijų paminėtų regionų pienas pigo tik Europoje – kovą, palyginti su mėnesiu anksčiau, žaliavos kaina Bendrijoje sumažėjo 0,9 proc.
„Šių metų pradžioje pieno gamyba Bendrijoje sumažėjo. Žaliavos gamyba neatsistatė pagrindinėse rinkose – Vokietijoje ir Prancūzijoje. Šiose šalyse vis dar juntami pernykštės sausros neigiami padariniai“, – sako E.Simonis.
Tuo tarpu Lietuvoje fiksuojamas nedidelis žaliavos gamybos augimas – per šių metų keturis mėnesius Lietuvoje supirkta 399 tūkst. tonų pieno – 0,63 proc. daugiau nei tuo metu pernai.
Stambiaisiais žaliavos tiekėjais Lietuvoje laikomi tie, kurie parduoda daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, arba atitinkamai 500 tonų per metus. Tokie tiekėjai šių metų balandį pardavė 66 proc. visos supirktos pieno žaliavos.
Lietuvoje pieną perdirba apie 20 įmonių, tačiau penkios didžiausios bendrovės – „Pieno žvaigždės“, „Rokiškio sūris“, „Žemaitijos pienas“, „Vilkyškių pieninė“ ir „Marijampolės pieno konservai“ – perdirba apie 94 proc. viso pieno.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių9
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT5
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...