Kas antra (50,5 proc.) apklausoje dalyvavusi įmonė nurodė patyrusi sunkumų, siekdama užpildyti laisvas darbo vietas. 2020 metais tokių įmonių buvo kiek daugiau nei trečdalis (34,1 proc.).

„Darbo ieškančiųjų motyvacijos stoka, dideli lūkesčiai dėl darbo užmokesčio bei nepakankama kvalifikacija – tokias tris pagrindines darbo jėgos trūkumą sąlygojančias priežastis įvardijo darbdaviai“, – pranešime teigė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.

Anot apklausos, pernai darbuotojų trūkumo problema buvo aktualiausia pramonėje – 66 proc. įmonių teigė negalėjusios rasti tinkamų darbuotojų. Statybose tai patyrė 60,7 proc. įmonių, žemės ūkyje – 58,9 proc., paslaugų sektoriuje – 45,7 proc.

Nepakankama darbo ieškančiųjų motyvacija įvardijama pagrindine kliūtimi – ją nurodė daugiau nei pusė (53,8 proc.) apklausoje dalyvavusių paslaugų, pramonės, statybos ir žemės ūkio įmonių.

Paslaugų įmonėse ir žemės ūkyje darbo ieškančiųjų lūkesčiai dėl atlygio – didesnė problema nei kvalifikacijos stoka. Statybos ir pramonės sektoriuose – atvirkščiai – daugiau įmonių teigė, kad darbuotojų trūkumą lėmė kvalifikacija, o ne lūkesčiai dėl darbo užmokesčio.

„Palyginti su 2020-aisiais, šiais metais darbo ieškančių motyvacijos stokos problemą įvardijo žymiai daugiau įmonių: anksčiau tokių įmonių buvo ketvirtadalis (26,3 proc.), šiemet – daugiau nei pusė (53,9 proc.)“, – sakė G. Darulis.

Emigraciją kaip trikdį nurodė kas penkta įmonė (22,5 proc.): statybose – du penktadaliai, transporto ir saugojimo versle – 36,5 proc., sveikatos bei socialinėje veikloje – 30 proc..

Nepatogų susisiekimą su įmone kliūtimi įvardijo 5,5 proc. įmonių, daugiausia – žemės ūkio (14,3 proc.) ir pramonės (9 proc.) sektoriuose.

Kitomis priežastimis darbdaviai įvardijo išmokų sistemą, neskatinusią ieškoti darbo bei ugdžiusią darbo jėgos pasyvumą, nelegalų darbą, darbo ieškančiųjų žalingus įpročius, kai kurių profesijų nepatrauklumą jaunimui, išskirtinį darbo pobūdį, pavyzdžiui, naktinį, pamainomis, savaitgaliais ar švenčių dienomis.

Praėjusių metų pabaigoje tarnyba apklausė 2,5 tūkst. šalies įmonių.