Perėjimas prie euro daugumai smulkiųjų verslininkų atsiėjo iki 300 eurų

  • Teksto dydis:

Prisitaikymas prie šiais metais įvestos vieningos ES valiutos daugeliui mažų ir vidutinių įmonių nebuvo finansiškai skausmingas. Su euro įvedimu susiję pakeitimai keturioms iš dešimties įmonių nepareikalavo jokios finansinės injekcijos, o daugelio likusių smulkiųjų verslininkų išlaidos siekė tiek, kiek ir buvo planuota. 20 proc. mažų ir vidutinių įmonių šiam tikslui investavo iki 290 eurų, o 29 proc. – nuo 291 iki 1450 eurų.

Tokie duomenys paaiškėjo Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU) inicijavus tyrimą, kurio metu bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausė 505 smulkias ir vidutines Lietuvos įmones.

„Pernai atlikto tyrimo metu beveik 60 proc. smulkiųjų verslininkų teigė manantys, jog euro įvedimui reikės investuoti ne daugiau 1000 litų (289,62 euro). Praėjus daugiau nei pusmečiui po naujosios valiutos įvedimo, galima konstatuoti, kad tokios prognozės išsipildė, o euro įvedimas smulkiajam verslui neatnešė neplanuotų išlaidų“, – konstatavo Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) vyriausiasis ekonomistas prof. Vaidievutis Geralavičius.

Vos dešimtadaliui mažų ir vidutinių įmonių su vieningos ES valiutos įvedimu susiję pakeitimai kainavo daugiau nei 1450 eurų.

„Euro įvedimo kaštus patyrė didžioji dalis prekybininkų – tik 26 proc. jų teigė apsiėję be papildomų investicijų. Prekybininkams teko investuoti į apskaitos sistemų pakeitimus, naujų etikečių gamybą, taip pat pasirūpinti grynųjų pinigų atsargomis sausio pradžioje. Tuo tarpu gamybos ir paslaugų įmonės dažniau išsivertė be papildomų investicijų“, – pastebėjo LCKU vyriausiasis ekonomistas.

Mažiausias investicijas euro įvedimui įvardijo iki 10 darbuotojų turinčios mažos įmonės, o 41 proc. tokių įmonių investicijų išvis neprireikė. Tuo tarpu daugiau nei 50 darbuotojų turinčių įmonių grupėje vos dešimtadalis bendrovių išsivertė be papildomų investicijų, o 37 proc. šių įmonių nurodė investavusios daugiau nei 1450 eurų. „Tai natūralu – didesnės įmonės naudoja sudėtingesnes informacines ir apskaitos sistemas, kurių pertvarkymui teko skirti daugiau išlaidų“, – teigė prof. V. Geralavičius.

Tiesa, LCKU vyriausiasis ekonomistas atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis euro įvedimui lėšų neskyrusių įmonių greičiausiai dar nėra pakeitusios įstatų. Kaip žinoma, AB ir UAB statusą turinčios įmonės iki 2016 m. gruodžio 31 d. turi pakeisti savo įstatus, akcijų nominalią vertę ir įstatinio kapitalo dydį nurodydamos eurais. Įstatų pakeitimas skirtingose teisinių paslaugų įmonėse gali kainuoti maždaug 100-300 eurų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Aha

Aha portretas
O kiek euras atsiėjo eiliniams pirkėjams, kuriems pabrango ir prekės, ir paslaugos? Tik nereikia lia lia, kad jei kas ir brango, tai brango nedaug. Į vaistinę nueikit - preparatas, kuris kainavo dešimt litų, dabar kainuoja devynis eurus, ir tai vadinasi "nedaug"?
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių