- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Perdirbėjai nebesuperka lietuviškų vasarinių obuolių krituolių, nes dėl didelių energijos kainų nebeapsimoka spausti jų sultis. Kai kurie sodininkai, kad ant žemės gali likti ir daug rudeninių obuolių krituolių.
„Naradavos“ medelyno vadovas Saulius Palijanskas BNS teigė, kad perdirbėjai už vasarinius obuolius siūlo „tiek mažai, kad neapsimoka jų rinkti“.
„Jeigu už krituolius gauname daugiau negu kainuoja surinkėjų darbas, tai ir renkame“, – BNS teigė jis pabrėždamas, kad šiemet krituolių bus tikrai nemažai.
„Naradavos“ vadovas sako, kad krituolius bendrovė pati stengsis perdirbti: gamins tyreles, džemus saldainiams, kefyrui, tešlai, duonos, pyragų gaminiams – apie 1 tūkst. tonų.
S. Palijanskas sakė, kad kol kas sutartys su užsakovais dar nesudarytos, dėl kainų dar neapsispręsta.
Verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė sako, jog pajamos už krituolius yra labai svarbios.
„Ankstesniais metais, kad dar ir pernai, pardavę krituolius sumokėdavome darbininkams už obuolių skynimą“, – BNS tvirtino asociacijos vadovė.
Obuolių derlius – vidutinis
Pasak V. Kuliešienės, medelynų savininkai šiemet prognozuoja sulauksią maždaug 40 proc. vidutinio derliaus, tačiau suka galvą, kaip pabrangus elektrai juos reikės šaldytuvuose išlaikyti.
„Šie metai daug liūdnesni nei praėjusieji. Labai sudėtinga padėtis sodininkystės sektoriuje: krituolių niekas nesiruošia supirkti – gal teks palikti po medžiais, elektros kainoms išaugus, neaišku, kaip suskintus obuolius reiks išlaikyti ir kokiomis kainomis realizuoti tai, ką užauginome“, – BNS sakė V. Kuliešienė
Ankstesniais metais, kad dar ir pernai, pardavę krituolius sumokėdavome darbininkams už obuolių skynimą.
„Derlius dėl šalto pavasario, šalnų, liūčių bus mažesnis negu vidutinis“, – pridūrė „Vaisiai ir uogos“ vadovė.
Anot jos, dėl drėgmės pertekliaus į sodus nebuvo galima įvažiuoti ir medžių nupurkšti, todėl nepavyko apsaugoti nuo kenkėjų bei ligų, todėl daug yra krituolių.
Pasak jos, tokios situacijos bus prašoma valdžios pagalbos. Sprendimą dėl to asociacijos nariai, valdantys apie 10 tūkst. hektarų verslinių sodų, ketina priimti susirinkime iki rugsėjo. V. Kuliešienės teigimu, sodininkams reikėtų 3-4 mln. eurų paramos: „Kad išgyventų šiemet ir pasiruoštų kitų metų derliui“.
Anot jos, šie metai bus šiek tiek geresni negu 2017-ieji, kada dėl šalnų buvo surinkta tik 20 proc. vidutinio derliaus.
Tuo metu „Naradavos“ direktorius sako, kad jo medelyne obuolių derlius bus geras – vidutinis ar net šiek tiek didesnis negu vidutinis, tačiau kiek menkesnės kokybės dėl ligų.
„Nenušalo. Buvo tokių sąlygų, kai liūtys puolė, atsirado ligos, bet bendras derlius turėtų būti 3-5 tūkst. tonų skintų obuolių ir krituolių. Pernai buvo netoli 3 tūkst. tonų. O 4 tūkst. tonų mums jau visai beveik gerai, 5-6 tūkst. tonų – per gerai, galime neaprėpti susitvarkyti, nes trūksta darbo rankų“, – BNS tvirtino S. Palijanskas .
Jo teigimu, lietuviškų obuolių kainos šiemet priklausys nuo lenkiškų obuolių derliaus : „Priklausys nuo lenkų pasiūlos mūsų obuolių kainos“.
Lietuvoje dabar vidutiniškai uždera 20-30 tūkst. tonų obuolių, iš kurių pusė tampa krituoliais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vaistinėse elektroninėmis cigaretėmis siūloma prekiauti tik gydant priklausomybę
Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) nesutinkant, kad elektroninėmis cigaretėmis būtų prekiaujama vaistinėse, Seime registruotas dar vienas siūlymas dėl jų prekybos apribojimų. ...
-
R. Šimašius: aukštos kvalifikacijos užsieniečiams darbo sąlygos Lietuvoje nepalankios
Dėl nepalankios mokestinės sistemos į Lietuvą dirbti atvyksta mažai aukštos kvalifikacijos užsieniečių, o daug uždirbantys Lietuvos piliečiai vyksta dirbti į užsienį, sako buvęs Vilniaus meras, konsultacijų paslaugų ir analitikos įmon...
-
G. Šimkus: pramonė turėtų atsigauti kitų metų pirmąjį pusmetį1
Lietuvos bankui (LB) gerinant šių metų ir kiek bloginant kitų metų šalies ekonomikos prognozes, LB vadovas Gediminas Šimkus sako, kad pramonė, ypač eksportuojanti, turėtų vėl pradėti augti kitų metų pirmąjį pusmetį, o jai sp...
-
Prezidento patarėja: tikimės daugiau Taivano žadėtų investicijų Lietuvoje2
Lietuva tikisi daugiau Taivano žadėtų investicijų Lietuvoje, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. ...
-
Siūloma leisti produktų įsigyti tiesiai iš smulkių ūkių
Perkančiosioms organizacijoms nuo 2024 metų siūloma panaikinti visas kliūtis įsigyti maisto produktų tiesiai iš smulkių ūkininkų ar ūkių. Žemės ūkio ministerija siūlo atitinkamas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas. ...
-
Darbo rinkos ekspertas: elektronikos inžineriją renkasi vis daugiau studentų5
Verslui skelbiant, kad elektronikos inžinierių Lietuvoje yra kelis kartus mažiau nei reikia, šiemet šalies aukštosiose mokyklose šią specialybę rinkosi 5 proc. daugiau studentų nei pernai. Darbo rinkos ekspertas teigia, kad te...
-
M. Lingė siūlo keisti NT mokesčio modelį4
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė siūlo leisti savivaldybėms pačioms nustatyti konkrečius komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo tarifus. ...
-
Ar išbrangus paskoloms, pagalbos ranką turėtų ištiesti valstybė?1
Gelbėti ar negelbėti nuo išaugusių palūkanų? Vyriausybė kol kas tyli, o Seimo nariai jau raitojasi rankoves. Opozicija siūlo paskolų turėtojams vieneriems metams pritaikyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą. ...
-
Ministerija pritaria idėjai nenaudoti 1 ir 2 centų monetų, bet projektą siūlo tobulinti10
Seimui svarstant Lietuvos banko LB) iniciatyvą nuo 2025 metų gegužės apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą bei atsisakyti 1 ir 2 centų monetų, Finansų ministerija tam pritaria, bet siūlo projektą tobulinti. ...
-
Politikų argumentai: alkoholio nusipirkęs sekmadienio vakare, pirmadienį žmogus nebeišeisi į darbą56
Pasvalio gyventoja įsitikinusi, jog trumpesnė alkoholio prekyba apsprendžia kitos dienos būklę. Tačiau dalies politikų argumentas, kad alkoholio nusipirkęs sekmadienio vakare, pirmadienį nebeišeisi į darbą, neįtikina. Plačiau apie tai &ndas...