- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Papildomai kaupti senatvei privačiuose fonduose iki liepos nusprendė 1,132 mln. Lietuvos gyventojų, tuo metu kaupimą sustabdė 204 tūkst., skaičiuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Pensijų fondų dalyvių asociacija teigia, kad sustabdžiusiųjų arba atsisakiusiųjų kaupti skaičius yra pakankamai didelis, ir tai yra žinutė politikams, jog reformos vyko per dažnai, žmonės nespėja prisitaikyti prie pokyčių.
Anot „Sodros“ direktorės Julitos Varanauskienės, tarp sustabdžiusiųjų kaupimą – ir mažas, ir dideles pajamas gaunantys žmonės.
„Vieno atsakymo, kodėl žmonės stabdo, rasti labai sunku. Viena vertus, tai žmonės, kurie sprendė, kas geriau – papildomi pinigai šiandien ar didesnės santaupos senatvėje. Tarp tų žmonių buvo tie, kurie uždirba mažas pajamas, bet kita vertus, buvo ir tokių, kurie sakė, kad dėl jų didelių pajamų apsimoka kaupti ir naudojant kitokias priemones“, – spaudos konferencijoje sakė J. Varanauskienė.
Tai, mūsų galva, yra pakankamai aukštas, didelis pasiekimas, kuris viršija mūsų lūkesčius.
„Trečioje pakopoje skaičius, kurį randame, nesudaro net 2 proc. iš tų 204 tūkstančių. Manytume, kad dalis šitų žmonių tiesiog laukia ir savo valia prasitęsė tą terminą, per kurį gali prasitęsti, ką daryti toliau“, – pridūrė ji.
Iš antros pakopos pensijų sistemos pasitraukė ir į „Sodrą“ lėšas iki liepos 1-osios perkėlė 41 tūkst. žmonių.
„Statistika rodo, kad tarp tų žmonių buvo tie, kurie nusivylė, kad jiems pavyko sukaupti mažiau“, – teigė J. Varanauskienė.
Žmonėms nutraukus dalyvavimą fonduose ir perkėlus lėšas „Sodrai“, į fondą grįžo 82,92 mln. eurų, iš jų 67,96 mln. eurų fondams buvo pervedusi pati „Sodra“.
„Trumpalaikiškai galima žiūrėti, kad štai į „Sodrą“ įplaukė daugiau pajamų, bet reikia suprasti, kad tai yra ir ilgalaikis įsipareigojimas „Sodrai“. Tai reiškia, kad tiems žmonėms, kurie sugrįžo ir kurie atstatė savo teises, (...) „Sodros“ įsipareigojimai didėja ateityje“, – sakė J. Varanauskienė.
Šių metų pradžioje buvo 1,298 mln. veikiančių antros pakopos kaupimo sutarčių. Pagal formulę 2+2+2 kaupė 645 tūkst. žmonių, o pagal formulę 2+0+0 – 653 tūkst.
„Dabar variantas 2+0+0 panaikintas, pasiūlytas kitas variantas. (...) Padarėme, kad tie, kurie kaupia, bent jau kauptų pakankamai“, – žurnalistams sakė ministras Linas Kukuraitis.
Nuo sausio iki liepos 90,1 tūkst. žmonių nusprendė pensijai kaupti ne po 1,8 proc., o po 3 proc. atlyginimo. Valstybės įnašas tokiu atveju didėja nuo 0,3 iki 1,5 proc. vidutinio atlyginimo šalyje.
„Tai, mūsų galva, yra pakankamai aukštas, didelis pasiekimas, kuris viršija mūsų lūkesčius“, – teigė ministras.
Į kaupiančiųjų sąrašus buvo įtraukti 152 tūkst. žmonių iki 40 metų, iš jų 74,3 tūkst. sutiko kaupti arba patys sudarė sutartis, o 77,9 tūkst. kaupimo atsisakė.
Anot L. Kukuraičio, pensijų reforma buvo reikalinga, kad nebeliktų pirmos ir antros pakopos supriešinimo.
„Jos konkuravo tarpusavyje, nes jei iš „Sodros“ perduodama į kaupiamuosius fondus, atitinkamai sumažėdavo „Sodros“ pensija“, – teigė L. Kukuraitis.
„Pensijų sistema yra tvaresnė, panaikintas supriešinimas, įvestos visiems vienodos taisyklės, nebėra skirtingų kaupimo režimų“, – pridūrė jis.
Asociacija: rezultatai – žinutė politikams dėl per dažnų kaitaliojimų
Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas teigia, kad sustabdžiusių arba atsisakiusių kaupti pensijas žmonių skaičius yra pakankamai didelis, ir tai yra žinutė politikams, jogreformos pensijų sistemoje buvo vykdytos per dažnai, žmonės nespėja sekti ir prisitaikyti prie pokyčių.
„Jeigu tikslas kuo didesniam skaičiui žmonių visuomenėje padaryti pensiją kuo didesnę, įtraukiant kuo daugiau žmonių į kaupimą, politikai turėtų susimąstyti ir padaryti išvadas iš šitos žinutės, siekti stabilumo ir nekaitalioti taisyklių taip dažnai“, – žurnalistams teigė jis.
Anot M. Kalesinsko, valstybės paskata ir žmonių papildomas kaupimas antroje pakopoje nėra pakankamas siekiant senatvėje gyventi oriai.
Tarp teigiamų pensijos reformos dalykų jis įvardijo tai, kad reforma paskatino žmones domėtis savo ilgalaike finansine padėtimi ir ateitimi, subalansavo jų rizikas, sumažino fondų valdytojų mokesčius bei palengvino žmonėms galimybę keisti fondus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose1
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai8
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...