- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trečiadienį Vyriausybė patvirtino Mokslo plėtros programą, jai įgyvendinti suplanuota skirti beveik 350 mln. eurų iš ES struktūrinių fondų.
Programoje, kurioje tikslai keliami iki 2030 metų, numatyta didinti šalies mokslo konkurencingumą ir tarptautiškumą, kelti ir stiprinti mokslo lygį, jo pagrindu grįsti ekonomikos vystymąsi, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Be suplanuotų 350 mln. eurų iš ES struktūrinių fondų numatyta patrigubinti valstybės finansavimą moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai.
„Turime didelių ambicijų ir galimybių šiose srityse, tad labai svarbu sutelkti finansinius išteklius auginti mokslo potencialą. Nuo jo priklausys ir mūsų šalies ekonomikos vystymasis, mokslo žiniomis grįsti inovatyvūs verslo sprendimai“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.
Numatoma didinti mokslo darbuotojų atlyginimus iki 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, pritraukti daugiau savo patirtimi besidalijančių tyrėjų iš užsienio, Lietuvos tyrėjus skatinti aktyviau dalyvauti ES bendrojoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje, plėsti doktorantūros vietų skaičių ir kt.
Išskirta būtinybė skatinti mokslo žinių perdavimą bei bendradarbiavimą su verslu, parama plėtojant mokslui imlų verslo sektorių.
Numatoma, kad mokslo ir studijų institucijų pajamos už mokslinius ir eksperimentinius tyrimus įmonėms sieks 21 mln. Eur (2020 metais buvo 13,9 mln. eurų). Prie šio tikslo prisidės ir planuojamas įsteigti mokslo ir inovacijų pareigūnų tinklas, apimsiantis visas ministerijas ir Vyriausybės kanceliariją.
Už programų planavimą ir įgyvendinimą kartu atsakingos bus Švietimo, mokslo ir sporto bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“3
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?1
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą6
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...