Šiuo metu, kai senų, nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai Vilniuje už 1 kvadratinio metro šildymą moka nuo 5 iki 10 litų per mėnesį, pasyvaus namo šeimininkui tektų mokėti tik apie 0,6 Lt - tai yra nuo 8 iki 16 kartų mažiau.

Šalia Vilniaus esančioje individualių namų gyvenvietėje prie Gulbino ežero pradėti pirmojo pasyvaus namo pamatų įrengimo darbai.

Šiemet iškilsiančio individualaus namo projektavimo darbai užtruko bene metus, nors statybų pradžia buvo planuota dar pernai.

Įvairūs inžinieriniai sprendiniai parinkti taip, kad individualiam 2 aukštų namui metinės šildymo sąnaudos 1 kv. m ploto būtų ne didesnės nei 15 kWh/m2.

Pasak projekto autorių namo, kurio plotas bus 216 kv. m šildymo sąnaudos turėtų būti ne didesnės nei 3240 kWh, tad šildymo kaštai per metus sudarytų ne daugiau nei 1000 litų.

„Tai pirmasis tokio pobūdžio statinio projektas Lietuvoje, todėl projekto įgyvendinimui ruoštasi itin kruopščiai. Konsultavomės su Suomijos mokslininkais ir projektuotojais, atlikome tarpinius pastato energinių nuostolių skaičiavimus, pagal kuriuos papildomai koregavome projekto konstrukcinę dalį. Tad pastato konstrukcinės dalies brėžinių parengimas ir detalizavimas  pareikalavo daug laiko ir pastangų. Savaime suprantama, kad bet kokius pakeitimus yra lengviau daryti projekte- taip darbo, laiko ir piniginės sąnaudos yra mažesnės. Be to, labai svarbu yra teisingai suprojektuotų mazgų detalūs darbo brėžiniai – tik taip nepaliksime vietos galimoms neteisingoms interpretacijoms statybos metu. Pasyvus namas turi būti sandarus, o šiluminių tiltelių įtaka sumažinama iki minimumo. Todėl statybos darbų kokybė yra dar vienas svarbus veiksnys“ - sako bendrovės „Paroc“ rinkodaros direktorė dr. Audronė Endriukaitytė. 

Realiai pastatytas ir apgyvendintas individualusis namas bus nuolatos stebimas, vykdomas šilumos sunaudojimo monitoringas: nuolat matuojamos vidaus ir išorės temperatūros, sunaudotas šiluminės ir elektros energijos kiekis.