- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paslapčia Aplinkos ministerijos darbuotojų grupės parengtas Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektas galimai yra korupcinis. Tokią nuomonę pareiškė ir namų administratorių, ir gyventojų teisių gynėjai.
Kova su administratoriais
Aistras ir nerimą šiame įstatymo projekte labiausiai kelia tai, kad, daugiabučio administratoriui padarius tris pažeidimus, iš jo atimama licencija, o savivaldybė skiria savo administratorių. Pasiūlyta, kad bendrijos sprendimams jau reikėtų 100 proc. gyventojų pritarimo. Taip pat numatoma, kad viskam turi būti skelbiami viešieji pirkimai, nepaliekant išimčių net avarijos atvejais. Naikinamos bendrijų valdybos suteikiant daugiau galių pirmininkams, tačiau kartu jiems numatoma atsakomybė asmeninėmis lėšomis už remonto darbus, perkamas medžiagas, baudos ir pašalinimas iš pareigų.
Vienas įstatymo projekto rengėjų – Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresnysis patarėjas Ramūnas Šveikauskas dienraščiui tvirtino, kad daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektu siekiama apriboti valdytojų savivalę, galimybę piktnaudžiauti įgaliojimais.
Namų administratorių atstovai ir gyventojų teisių gynėjai tokius teiginius atmeta ir atsako, kad savivaldybės įstengia peržiūrėti vos 20 proc. skundų, o ir tie patys dažniausiai būna neesminiai ir ne dėl įstatymų pažeidimų.
Projektas rengtas slaptai
Pasak Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidento Juozo Antanaičio, pats šio įstatymo rengimo procesas pažeidžia teisės normas. Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektą netikėtai lyg iš po skverno ištraukė ir Seime registravo parlamentaras Lauras Stacevičius ir jo kolega aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Daugiabučių administratorių ir gyventojų atstovų manymu, jie bando prastumti maždaug penkių Aplinkos ministerijos darbuotojų sukurtą ir nežinia kieno interesus ginantį įstatymą.
"Nuo kada ministerijos darbuotojai Seimo nariams rengia įstatymų projektus?" – stebėjosi J.Antanaitis, mat Vyriausybė nustato, kokius teisės aktų projektus ministerijoms rengti.
Administratoriai, bendrijų pirmininkai, išsirikiuos gražiai eilute savivaldybėse su kyšiais, o tai skatina korupciją.
Būsto rūmų prezidentas atkreipė dėmesį, kad daug klausimų kelia tai, kad vienas iš projekto teikėjų L.Stacevičius net nėra Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys. J.Antanaičio teigimu, tai atsidūrė ir parlamento Antikorupcijos komisijos dėmesio centre.
"Jau trejus metus būsto turėtojus ir valdytojus krečia nepasitikėjimo jausmas, nes spalio 16 d. sužinojome, kad dvejus ar trejus metus buvo paslapčia rengiamas naujas įstatymas, kuriame nebuvo informuoti būsto valdytojai, asocijuotos narės", – spaudos konferencijoje sausio 29-ąją tvirtino J.Antanaitis.
Be to, įstatymo projektas projektas sulaukė net 75 pastabų.
"Nepaisant to, po dešimties dienų skubos tvarka įstatymas atsiduria Seimo darbotvarkėje dėl priėmimo. Tada kažkokiu būdu, tikriausiai sužinojus apie didelį nepasitenkinimą tarp būsto valdytojų ir turėtojų, įstatymas buvo išimtas", – sakė Būsto rūmų prezidentas.
Nulems trys skundai?
Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro vadovas Giedrius Komka sako manantis, kad įstatymas rengiamas konkrečioms įmonėms ar kam nors, galbūt yra asmeniniai interesai.
"Manau, kad yra galimai jau rinkoje veikianti bendrovė, kuri taps staiga palanki valdžios savivaldybėms. Už tris galimus pažeidimus, kaip numatyta įstatyme, yra galimybė atimti licenciją, naikinti bendrijas. Administratoriai, bendrijų pirmininkai, išsirikiuos gražiai eilute savivaldybėse su kyšiais, o tai skatina korupciją", – teigė G.Komka.
Bendrijų atstovai svarsto, kad gali būti sugriauta visa namų priežiūros sistema, jei licencija būtų atimta iš įmonės, valdančios 200–300 namų. Tektų atleisti visą būrį darbuotojų, o kur dėti priežiūrai įsigytą transportą ir t.t.? Be to, neaišku, kaip savivaldybės skirtas kitas administratorius perimtų priežiūrą, jei neturi nei kompetencijos, nei resursų, nei lėšų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“3
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?1
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą6
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...