- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nepaisydami perspėjimų, kad ekonomikos augimas lėtėja, infliacija pasiekė rekordines aukštumas, kad kainos už energiją neprognozuojamai didėja, gyventojai puola skolintis. Vien per vasarą paskolų paimta beveik 50 proc. daugiau nei pernai tokiu metu. Įdomu tai, kad dažniausiai buvo skolinamasi atostogoms ir infliacijos nuostoliams padengti. Kam dar ir kiek skolinasi gyventojai? Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su „FinBee“ vadovu Dariumi Noreika.
– Kaip paaiškintumėte, kodėl vasarą žmonės ėmė tiek daug paskolų?
– Analizavome, dėl kokių priežasčių žmonės skolinasi. Skolinimasis augo daugiausiai trijose kategorijose: paskolos atostogoms augo kiek daugiau nei šešis kartus, paskolos automobiliams augo beveik keturis kartus, taip pat žmonės 2,5 karto daugiau skolinosi namų remontui. Turėjome pirmą vasarą po pandemijos, praktiškai nebuvo jokių ribojimų skolintis. Tačiau labiau atkreipčiau dėmesį į paskolas namų remontui ir automobilių įsigijimui, kadangi jos sudaro reikšmingesnę dalį tarp visų išduodamų paskolų. Natūralu, kad augant kainoms žmonės skuba ir stengiasi investuoti galbūt į naujesnį, mažiau kuro naudojantį automobilį, naujinasi namus.
Išskirčiau dvi priežastis, kodėl žmonės daugiau skolinosi. Pirmoji – kainų augimas. Šiemet automobiliai brango ženkliai. Dalis žmonių, kurie planavo įsigyti automobilį galbūt iš santaupų, kai atėjo laikas jį įsigyti, dėl pabrangimo pritrūko santaupų. Jog nebūtų dar labiau laukiama ir rizikuojama dėl dar tolesnio brangimo, kad galbūt norimo automobilio niekada neišeis nusipirkti, žmonės skolinasi.
– Rizikuojama, tikriausiai, ir negrąžinti paskolos?
– Taip, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kam panaudojami paskolos pinigai. Jeigu pasiskolinama, kad būtų galima daugiau išleisti restoranuose, tai gali žmogų įstumti į finansinę bėdą. Tačiau jeigu investuojama, pavyzdžiui, į naują šildymo sistemą namuose, kuri padės sutaupyti, tai skolinimasis, atrodo, pagrįstas ir leis žmogui sutaupyti.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar yra tokių žmonių, kurie skolinasi, pavyzdžiui, naujai šildymo sistemai?
– Tokios detalios informacijos neturime. Kai skolinasi žmonės bendrai nurodo, kad naudos lėšas, pavyzdžiui, namų remontui. Detaliau neklausiame.
– Žmonės skolinasi ir infliacijos nuostoliams padengti. Kas tai galėtų būti?
– Tai tikriausiai susiję su kainų augimu bendrąja prasme. Neretai pastebime, kad žmogus, pavyzdžiui, birželio mėnesį pasiskolino namų remontui, o vėliau kreipiasi dėl papildomos sumos, nes jau pritrūko šiek tiek pinigų to remonto užbaigimui. Galimai šitaip pasireiškia infliacijos įtaka.
– Ar įprasta, kad žmonės skolinasi atostogoms?
– Įprasta, tačiau jeigu žiūrėtume visas išduodamas paskolas, tai paskolos atostogoms sudaro nereikšmingą dalį. Liepos–rugpjūčio mėnesiais apie 2,6 proc. paskolų sudarė paskolos atostogoms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
E. Gentvilas: liberalai nepritars bankų solidarumo mokesčiui1
Liberalų sąjūdžio frakcija nepritars Vyriausybės siūlomam bankų solidarumo mokesčiui, nes tai siųstų neigiamą signalą investicijoms, teigia jos seniūnas Eugenijus Gentvilas. ...
-
G. Nausėda: mokesčių reforma yra nebloga ir kompleksiška, bet daug kas yra taisytina
Prezidentas Gitanas Nausėda Vyriausybės siūlomą mokesčių reformą sako vertinantis kaip neblogą ir „netraukiamą iš kepurės“, tačiau turi jai ir nemažai pastabų. ...
-
ŽŪM inicijuoja pataisas pienininkams: stiprinamos derybinės pozicijos, neliktų grupavimo2
Tęsiantis krizei pieno sektoriuje, Žemės ūkio ministerija trečiadienį pranešė inicijuojanti Pieno įstatymo pakeitimus, kurie sustiprintų pieno pardavėjų derybines galias, būtų atsisakoma jų grupavimo pagal kasdien parduodamo pieno kiekį. ...
-
„Gren Lietuva“ nepirks dviejų „E energy invest“ įmonių Klaipėdoje
Siekiant išvengti dominuojančios padėties ir konkurencijos apribojimo Klaipėdos centralizuotos šilumos rinkoje, Šiaurės Europos energetikos grupės „Gren“ įmonė „Gren Lietuva“ įsipareigojo nepirkti iš ...
-
Kodėl nauja mokesčių reforma sukėlė tokią audringą visuomenės reakciją?6
Laukia pokyčiai ir didesni mokesčiai: dvejus metus ruošta, pagaliau pristatyta nauja mokesčių reforma, sukėlusi daug diskusijų, netgi pasipiktinimą. Pokyčiai susiję su gyventojų pajamų mokesčio tarifu, naikinamomis lengvatomis, numatytas nek...
-
Viceministras: valstybės paramą galės gauti daugiau smulkių šiltnamių ūkių
Daržovių šiltnamiuose augintojams prašant dosnesnės valstybės paramos, žemės ūkio viceministras sako, kad dabar į ją galės pretenduoti ir mažesni šiltnamiai. Paulius Astrauskas sako, kad minimali ploto riba paramai mažinama nuo...
-
G. Skaistė: siūlome apriboti poreikį per įmonę pirkti bangius automobilius4
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kartu su mokesčių pertvarka siūlant mažinti lengvatą įmonėms už perkamus brangius automobilius, tai padėtų pažaboti tuos, kurie juos perka įmonės vardu, bet naudojasi asmeniniams tikslams. ...
-
Seime svarstoma, ar drausti prekybininkams skirti baudas tiekėjams
Ekonomikos ir inovacijų ministerijai tvirtinant, kad didžioji prekybos tinklų dalis atsisakė nepagrįstų baudų tiekėjams sutrikus prekių pristatymui, Konkurencijos tarybos atstovė teigia, kad iš tiekėjų sulaukiama priešingų signalų. ...
-
A. Armonaitė: reikia įvertinti bankų solidarumo įnašo poveikį investicinei aplinkai2
Vyriausybei ir Lietuvos bankui siūlant laikiną, dvejus metus galiosiantį bankų solidarumo mokestį, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad reikėtų įvertinti jo poveikį investicinei aplinkai. ...
-
Siūloma griežtinti baudas už grynųjų iš Rusijos ir Baltarusijos įvežimą2
Padaugėjus atvejų, kai iš Rusijos ir Baltarusijos bandoma įvežti su nusikalstama veikla ir karu Ukrainoje siejamus ir į mažas sumas išskaidytus grynuosius pinigus, siūloma griežčiau bausti asmenis, kurie padeda gabenti šiuos pinig...