.png)
- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Lietuva per ERPB fondą Ukrainai skiria 1 mln. eurų
Finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) viceprezidentas Markas Bowmanas (Markas Baumanas) pirmadienį Vilniuje pasirašė sutartį, kuria Lietuva skiria 1 mln. eurų įnašą ERPB fondui, skirtam paramai Ukrainai.
„Šis 1 mln. eurų yra dalis platesnės Lietuvos strategijos remti Ukrainą iki pergalės“, – po sutarties pasirašymo žurnalistams teigė G. Skaistė.
ERPB viceprezidentas M. Bowmanas teigė, Lietuvos įnašas leis bankui toliau padėti Ukrainai susidoroti su Rusijos invazijos sukeltais iššūkiais.
„Šis fondas padės investuoti į Ukrainą jai susiduriant su tokiais reikšmingais iššūkiais, kaip vadovavimas karinėms pajėgoms, didelių šalį paliekančių pabėgėlių bei viduje perkeliamų žmonių srautų suvaldymas, karinių pajėgumų mobilizacija, taip pat karo veteranų integracija“, – sakė M. Bowmanas.
ERPB Veiksmų už lygybę ir lytis fondo Ukrainos programos tikslas – kurti verslo aplinką ir plėtoti žmogiškąjį kapitalą, taip įgalinant karo veteranų, neįgaliųjų ir kitų nuo Rusijos karo Ukrainoje nukentėjusių asmenų galimybes įsidarbinti.
Finansų ministerija skelbia, jog Lietuva yra trečioji prie šio fondo prisidėjusi šalis – ankščiau lėšas įnešė Japonija ir Taivanas. Numatoma, jog į fondą Lietuva savo skirtą 1 mln. eurų perves iki šių metų pabaigos.
G. Skaistė ir M. Bowmanas taip pat aptarė ERPB investicijas Lietuvoje bei banko vaidmenį teikiant paramą Ukrainai.
„Banko investicijos yra svarbios skatinant ekonomikos transformacijos ir atsparumą, ypač dabartiniame geopolitiniame kontekste, kuomet reikalingos didelės investicijos į atsijauninančią energetiką, energetinį efektyvumą, taip pat skatinant ir energetinę nepriklausomybę ir prisidedant prie žaliųjų tikslų siekimo“, – sakė G. Skaistė.
Jos teigimu, iki metų pabaigos taip pat tikimasi ERPB narių sprendimo iki 4 mlrd. eurų padidinti banko kapitalą.
Anot ministrės, 2022 metais ERPB Lietuvoje investavo 208 mln. eurų.
„Tikimės, kad šie metai taip pat bus pakankamai intensyvūs investicijų prasme“, – sakė G. Skaistė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Labdaringas Gala renginys Viln...
-
Kalėdinis bėgimas Vilniaus s...
-
Lietuvos socialdemokratų part...
-
Liberalų sąjūdžio tarybos ...
-
N. Bunkės koncertas Vilniuje...
-
J. Statkevičiaus „Pavasario...
-
Eurolyga: Kauno „Žalgiris...
-
Lyduvėnų geležinkelio tilta...
-
J. Arlauskaitės-Jazzu debiuti...
-
Signataro S. Pečeliūno laido...
-
Siūlo valstybės kompensacijas būsto nuomai sieti su pajamomis2Seimas spręs, ar nuo 2024 metų sugriežtinti būsto nuomos kompensacijų mokėjimą – jas siūloma sieti su nuomininko pajamomis. ...
-
Užsimojo reguliuoti kriptovaliutų verslą: kai plačiai atveri duris, ateina ne tik balti ir pūkuoti3Lietuva užsimojo reguliuoti kriptovaliutų verslą. Finansų ministerija planuoja griežtinti kriptovaliutų ir kriptoturto veiklą. Ji parengė keliolika įstatymų pakeitimų projektų. Kriptoverslas yra menkai reguliuojamas, dėl to ten neretai gali būti ...
-
Tyrimas: kalėdines dovanas yra perdovanojęs kas trečias Lietuvos gyventojas2Trečdalis (33 proc.) Lietuvos gyventojų teigia bent kartą perdovanoję iš kito žmogaus gautą dovaną ar turėtą daiktą. Tačiau SEB bako iniciatyva atliktas tyrimas atskleidžia prieštaringą lietuvių požiūris į perdovanojimą. Bemaž ...
-
Maisto kainų kritimas gyventojams kelia juoką: neįžiūrėsi net su didinamuoju stiklu22Po dviejų mėnesių pertraukos kai kurių maisto produktų kainos vėl smuko. Labiausiai atpigo kruopos, džiovintos daržovės, grietinė, kava, tačiau pabrango miltai, saldumynai, rūkyti mėsos gaminiai. Prekybininkai teisinasi, kad kainos galėtų kristi...
-
Finansų ministrė: atrodo, kad visko gyvenime matei, bet atsitinka kažkas netikėto15Finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad kitų metų biudžeto projektas atliepia esminius lūkesčius ir rezultatas buvo toks, kokio buvo galima tikėtis. Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad kiekvieną kartą biudžeto priėmimo proceso metu pasitaik...
-
Apgadinta ar paklydusi siunta: ką daryti ir kaip išvengti1Kasmet gruodį, prieššventiniu laikotarpiu, Ryšių reguliavimo tarnyba sulaukia daugiau vartotojų skundų dėl dingusių ar sugadintų siuntų. Ne visi žino, kaip elgtis tokiu atveju. Ir kas kaltas: siuntėjas, kurjeris ar abu kartu? Spe...
-
Užimtumo tarnyba: sezoniškumas lapkritį mažino darbo rinkos aktyvumąSezoniškumas darbo rinkoje vis labiau juntamas – žiemai būdingas jos lėtėjimas turėjo įtakos paskutinio rudens mėnesio darbo rinkos rodikliams: mažiau darbo ieškančių žmonių sugrįžo į darbo rinką, šiek tiek padidėjo ...
-
Ekonomistai: defliaciją lapkritį skatino išpardavimai, gruodį – degalai bei šildymas4Po dviejų mėnesių pertraukos lapkritį Lietuvoje vėl fiksavus defliaciją ekonomistai sako, jog tam įtakos turėjo išpardavimai, tuo metu metinę infliaciją vis dar palaiko maisto kainos. Jų manymu, gruodį vartotojų kainos taip pat turėtų ma...
-
Lietuvos eksportas šiemet sumenko 9,6 proc., importas – 13,8 proc.1Lietuvos prekių eksportas per 10 šių metų mėnesių siekė 33,159 mlrd. eurų – 9,6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, o importas – 37,489 mlrd. eurų, arba 13,8 proc. mažiau. ...
-
Lapkritį – 0,4 proc. mėnesio defliacija, 2 proc. metinė infliacija1Lietuvoje lapkritį fiksuota 0,4 proc. mėnesio defliacija, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...