- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tarptautiniame Darbo lankstumo indekse, vertinančiame šalių darbo santykius reglamentuojančius įstatymus, Lietuva šiemet pakilo viena vieta aukštyn iki 14-tos pozicijos.
Pernai Lietuva buvo 15-oje, užpernai – 27-oje vietoje, pranešė Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).
LLRI ekspertės Karolinos Mickutės teigimu, po šuolio aukštyn, prieš porą metų priėmus naują Darbo kodekso redakciją, šiemet pokyčių, keičiančių Lietuvos poziciją indekse, nevyko.
„Vienu laipteliu aukštesnę poziciją lėmė tik tai, kad žemyn nukrito iki šiol Lietuvą lenkusi Italija. Bendrame ES ir EBPO valstybių kontekste pagal daugumą kriterijų Lietuva vis dar išlieka per vidurį“, – pranešime sakė K. Mickutė.
Pasak jos, Lietuvai kilti aukščiau neleidžia tai, kad šalyje didesnės nei daugelyje šalių išeitinės kompensacijos, didesni privalomi priedai už viršvalandžius, darbą nakties metu ir poilsio dienomis, privaloma pasiūlyti kitą darbo vietą atleidžiamam darbuotojui, kai jo funkcija tampa perteklinė.
Indekse vertinama 41 šalis, priklausanti Europos Sąjungai (ES) bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO).
Daugiausia laisvės darbuotojams tartis su darbdaviais yra JAV, Japonijoje, Naujojoje Zelandijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje ir Airijoje, kur lanksčiausiai reguliuojamos terminuotos sutartys, priedai už nestandartines darbo valandas, leidžiama lanksčiai tartis dėl viršvalandžių, darbo nakties metu ir poilsio dieną.
Griežčiausiai darbo santykius reguliuojantys įstatymai yra Prancūzijoje, Liuksemburge ir Meksikoje.
„Darbo santykius reguliuojantys įstatymai turi būti tokie, kad nepakištų kojos ir ekonomikos lėtėjimo metu – tokiomis aplinkybėmis lankstumas tampa ypač svarbus. Deja, dažnai darbuotojų apsauga pateisinami ypač griežti reguliavimai, kurie gali turėti priešingą poveikį – mažinti šalies konkurencingumą, kartu ir investicijas. Tik investicijos ir verslo plėtra sukuria naujas darbo vietas, didina darbuotojų atlyginimus, gerina kitas darbo sąlygas ir stiprina darbuotojų derybines galias“, – pranešime sakė instituto laikinoji prezidentė Edita Maslauskaitė.
Institutas indeksą sudarė kartu su partneriais Lenkijoje, Estijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje ir Čekijoje pagal Pasaulio banko metodologiją ir kasmet skelbiamus „Doing Business“ duomenis.
Indekse vertinama apie 30 Pasaulio banko renkamų darbo santykių reguliavimo rodiklių: darbo laiko, samdos ir atleidimo taisykles numatančių įstatymų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...