- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prekybininkams konkuruojant dėl kiekvieno pirkėjo, verslai ieško būdų, kaip paskatinti klientų lojalumą. Sekdamos pasaulinėmis tendencijomis, įmonės tobulina savo lojalumo programas: personalizuoja pasiūlymus vartotojams, analizuoja jų įpročius, siūlo daugiakanalio apsipirkimo patirtį.
Lygindami savo jau daugiau kaip metus vystomos lojalumo programos statistiką Baltijos šalyse, „Kesko Senukai“ atstovai pastebi, kad skiriasi kaimyninių šalių gyventojų apsipirkimo įpročiai, lojalumo programos naudojimo tendencijos.
Lietuviai – plastikinių lojalumo kortelių gerbėjai
Tiek fizinėje, tiek internetinėje prekyboje galiojančios lojalumo sistemos duomenys rodo, kad aktyviausi jos naudotojai – Lietuvos gyventojai.
„Nors lietuviai sudaro kiek daugiau nei 50 proc. visų lojalumo programos „Smart Net“ vartotojų, tačiau yra atlikę daugiau nei 70 proc. užsakymų. Jie lojalumo kortele naudojasi pusantro karto dažniau nei latviai ir du kartus dažniau nei estai“, – pristatė Vytautas Romeika, „Kesko Senukai Digital“ direktorius Baltijos šalims.
Naudotis šios lojalumo programos naudomis fizinėse parduotuvėse galima tiek turint skaitmeninę, tiek plastikinę kortelę, tačiau aiškų prioritetą klasikiniam variantui teikia lietuviai.
„Analizuodami statistiką matome, kad dažniausiai plastikinės lojalumo kortelės naudojamos Lietuvoje. Jas turi kas antras lojalumo programos dalyvis mūsų šalyje. Vis tik aiškiai matome augantį virtualios kortelės populiarumą, o tai rodo, kad skaitmeninis sprendimas yra patogus klientams, tačiau jiems reikia laiko pakeisti įpročius“, – apžvelgė V. Romeika.
Analizuodami statistiką matome, kad dažniausiai plastikinės lojalumo kortelės naudojamos Lietuvoje.
Plastikinę kortelę naudoja kas dešimtas klientas Latvijoje, o mažiausiai fizinės kortelės populiarios Estijoje – jas turi mažiau nei 1 proc. lojalumo programos dalyvių. V. Romeikos teigimu, Estijos statistika visiškai nestebina, nes šioje šalyje galima savo asmens tapatybės kortelę naudoti kaip lojalumo kortelę.
„Mūsų klientai Estijoje savo ID kortelę susieja su lojalumo programa ir ją naudoja kaip lojalumo kortelę – taip turi mažiau plastikinių kortelių piniginėje“, – paaiškino įmonės atstovas.
Daugiausiai pirkiniams išleidžia estai
Pasak V. Romeikos, skiriasi ir Baltijos šalių gyventojų, perkančių su lojalumo kortele, vidutinė užsakymų suma: daugiausiai pirkiniams išleidžia estai, mažiausiai – lietuviai.
„Statistika rodo, kad rečiausiai apsipirkinėja estai, tačiau jų vidutinė užsakymo vertė didžiausia. Tuo tarpu lietuviai mėgsta apsipirkti dažniau, tačiau vienu metu išleidžia mažiau. Lietuvos gyventojų vidutinis prekių krepšelis yra 40 proc. mažesnis už estišką ir 20 proc. už latvišką“, – sakė pašnekovas.
Dažniausiai apsiperka savaitgaliais
Analizuojant Baltijos šalių gyventojų mėgstamiausias apsipirkimų dienas, skirtumų tarp tautų taip pat yra – lietuviai ir latviai dažniausiai perka šeštadieniais, estai – sekmadieniais.
„Įdomu tai, kad lietuviai rečiausiai apie pirkinius galvoja sekmadieniais, kai tai – mėgstamiausia estų apsipirkimo diena. Pastarieji, kaip ir latviai, rečiausiai apsiperka antradieniais“, – komentavo „Kesko Senukai Digital“ atstovas.
Skirtingi ir tautų mėgstamiausi užsakymų atsiėmimo būdai. Jei perkantys internetu lietuviai ir latviai prioritetą teikia greitam prekių atsiėmimui parduotuvėse, estai dažniausiai nori užsakymus atsiimti sau patogiu metu paštomatuose.

NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
M. Sinkevičius: savivalda aštriai kels klausimą dėl kelių2
Svarstant kitų metų biudžetą vienu iš pagrindinių klausimų, kurį kels savivalda, bus investicijos į kelius, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadovas Mindaugas Sinkevičius. ...
-
Nedaug sulčių spaudyklų dirba visu pajėgumu: ar kainos augo?
Nedaug sulčių spaudyklų šiemet dirba visu pajėgumu – kai kuriuose rajonuose obuolių derlius itin prastas, nes žiedus „apkandžiojo“ pavasario šalnos. Tačiau kai kurios spaudyklos nespėja spausti sulčių. ...
-
Norima griežtinti paramos pirmajam šeimos būstui sąlygas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo sugriežtinti jaunų šeimų pirmojo būsto įsigijimo su valstybės parama tvarką – nustatyti gyvenamojo ploto kainos, kurios dalį dengtų valstybė, lubas, įpareigoti jame registruotis. Parama n...
-
Grįžta laukiniai 1990-ieji: vagystės iš vilkikų pasiekė tokį mastą, kad gali tekti branginti prekes26
Lietuvos vežėjai tikina, kad produktų vagystės tiesiai iš vilkikų Europos keliuose pasiekė tokį mąstą, jog gali prisidėti prie prekių brangimo. Tarptautinė gabenamo turto organizacija skaičiuoja, esą 8 milijardai prekių šiemet dėl...
-
Siūlo jau pakalbėti apie žiemos šventes: sufleruoja, kokios dovanos bus laukiamiausios3
Anot renginių organizatorių, ekonomikos recesija, klimato atšilimas, karas Ukrainoje bei pasaulį siaubiančios stichijos turi įtakos, kaip šiemet sutiksime žiemos šventes. Naujausios tendencijos rodo, kokia spalva šiemet dominu...
-
Atskleidė, kuriuose miškuose pilna grybų, bet jų niekas nerenka20
Dzūkijoje grybų supirkimo punktų – vienas kitas, nes dėl sausros miškai tušti, tuo metu rytų Lietuvoje punktų galėtų būti ir daugiau – miškai pilni voveraičių, baravykų, raudonikių ir kitų grybų, tačiau nėra su...
-
Kišenių tuštinimo sezonas – jau ant nosies: kiek mokėsime už šildymą?10
Artėjantis šildymo sezonas bus pigesnis nei praėjęs, tačiau priklausomai nuo to, kur gyvenate, kainos gali skirti net keliais kartais. Kiek reikės mokėti už šildymą ir kurie miestai mokės daugiau ar mažiau? Plačiau – LNK reporta...
-
Anykščių rajone bus švenčiamas 124-asis siauruko gimtadienis
Anykščių rajone, Surdegyje, šeštadienį rengiama 124-oji siaurojo geležinkelio gimtadienio šventė. ...
-
Kailinių žvėrelių augintojai prašys prezidento vetuoti verslą draudžiančias pataisas8
Seimui šią savaitę uždraudus kailinių žvėrelių fermas nuo 2027 metų, šių gyvūnų augintojai žada prašyti prezidento Gitano Nausėdos pataisas vetuoti. ...
-
M. Sinkevičius: Lietuvai reikia galvoti, kaip gyvens „užsukus europinių pinigų kranelį“8
Į viešąją infrastruktūrą Europos Sąjungos (ES) lėšas gausiai investuojanti Lietuva turėtų pradėti galvoti, kaip ji tęs investicijas „užsukus europinių pinigų kranelį“, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadov...