- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rugpjūtį 47 proc. apklaustųjų nurodė, kad, jų manymu, ekonominė padėtis Lietuvoje pablogėjo, kai prieš metus tokių žmonių buvo 23 proc., rodo Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa.
Kad ekonominė padėtis pagerėjo, nurodė 14 proc., prieš metus taip manė 21 proc. respondentų.
Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, natūralu, kad blogiau ekonominę padėtį vertinančių žmonių padaugėjo dėl neapibrėžtumo ir koronaviruso pandemijos sukelto tiesioginio poveikio ekonomikai.
„Pernai Lietuvos ekonomika išgyveno pakilimo laikotarpį. Tiek darbo rinka fiksavo itin gerus rezultatus, darbo užmokestis kilo dviženkliais tempais ir privačiame, ir viešajame sektoriuje, infliacija nebauginio. Šiemet pirmiausia matome bendrą neapibrėžtumo foną, kurį sukelia pandemija ir jos tiesioginis poveikis ekonomikai, darbo rinkai. Išaugo žmonių nedarbo skaičiai ir baimė netekti darbo“, – Eltai sakė I. Genytė-Pikčienė.
Šiemet pirmiausia matome bendrą neapibrėžtumo foną, kurį sukelia pandemija ir jos tiesioginis poveikis ekonomikai, darbo rinkai.
Jos teigimu, nepaisant to, kad realūs skaičiai rodo, jog Lietuvos ekonomika Europos Sąjungos (ES) kontekste yra viena mažiausiai nukentėjusių, kol pandemija nėra įveikta, žmonės ekonominę situaciją vertina niūriau.
„Nepaisant to, kad realūs skaičiai rodo, kad su pandemija tvarkomės tikrai neblogai ir ES kontekste mūsų ekonomika yra viena mažiausiai smukusių, bet nežinia, kol nebus įveikta pandemija, kol neatsiras vaistų, kels neapibrėžtumą ir žmonių baimę“, – sakė ekonomistė.
Palyginti su prieš birželį vykusios apklausos rezultatais, rugpjūtį 23 proc. punktais sumažėjo manančių, kad šalies ekonominė padėtis blogėja, ir 17 proc. punktų padaugėjo pastebinčių ekonominės padėties pagerėjimą.
Kaip parodė tyrimas, šalies ekonominę padėtį kiek geriau vertina jaunesni nei 50 metų žmonės, kaimo ir mažesnių miestų gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu, dirbantys gyventojai bei besimokantis jaunimas.
Kad šalies ekonominė padėtis paskutiniu metu pablogėjo, dažniau mano moterys, vyresni nei 50 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, respondentai su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 700 eurų), bedarbiai ir namų šeimininkės.
Apklausa vyko 2020 metų rugpjūčio 22–rugsėjo 4 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklaustas 1021 Lietuvos gyventojas (nuo 18 metų), apklausa vyko 119 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai5
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma2
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...
-
D. Kreivys: 2030-asiais elektra turėtų kainuoti 55–65 eurus už MWh9
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais elektros kainos Lietuvoje turėtų svyruoti apie 55–65 eurus už megavatvalandę (MWh). ...