Oro uostai lyg ant sparnų – gerina rekordus

Šiemet sulaukę ne tik rekordinio keleivių ir skrydžių skaičiaus, Lietuvos oro uostai įnešė ir daugiausia pajamų į valstybės biudžetą per visą savo gyvavimo laikotarpį. Oro uostų atstovai tikina, kad keleiviai jau greitai turės galimybę keliauti visiškai naujomis kryptimis.

Skrydžių bumas

Tarptautinės Europos oro uostų tarybos duomenimis, 2010–2016 m. Europos oro linijų pardavimai, skaičiuojant keleivių srautus, išaugo 25 proc. Tokį prieaugį labiausiai paskatino mažų sąnaudų oro linijų bendrovės, daugiausia keleivius skraidinančios būtent Europoje. Net 76 proc. visų oro uostų keleivių srautų augimo priklausė būtent nuo šių oro linijų bendrovių.

Lietuvos oro uostai 2017 m. aptarnavo 5,2 mln. keleivių ir 55 tūkst. skrydžių. Tai yra rekordiniai skaičiai. Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Marius Gelžinis teigė, kad tam įtakos turėjo daug veiksnių.

"Keleivių srautai auga visame pasaulyje, tam įtakos turi įvairios ekonominės priežastys, pavyzdžiui, skrydžių bilietų prieinamumas plačiajai visuomenės daliai. Dėl palankių ekonominių sąlygų rinkoje daugiau žmonių gali sau leisti keliauti. Lietuvoje keleivių skaičius didėja dėl besiplečiančio maršrutų tinklo – praėjusiais metais Lietuvos oro uostuose pradėta vykdyti vienuolika naujų maršrutų (iš Vilniaus į Geteborgą, Grenoblį, Miuncheną, Paryžių, Niurnbergą, Kelną, Agadirą, Gdanską, iš Kauno – į Neapolį, iš Palangos – į Glazgą, Sankt Peterburgą), daugėja ir užsakomųjų skrydžių krypčių. Aviakompanijos didina skrydžių populiariausiomis kryptimis skaičių, taip pat naudoja orlaivius, kuriuose yra daugiau vietų", – teigė M.Gelžinis.

Kasmet oro uostai Europoje aptarnauja 23,7 mln. lėktuvų, 2 mlrd. keleivių, perskraidina 20 mln. t krovinių. Juose dirba 12,3 mln. žmonių, sukuriančių 4,1 proc. viso Senojo Žemyno bendrojo vidaus produkto (BVP).

Svarbi ekonomikos dalis

Lietuvos oro uostai šįmet atseikės ir didžiausią dividendų sumą į valstybės biudžetą už už 2017 m. per įmonės veiklos istoriją – 3,4 mln. eurų. Pasak Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus, nuoseklų augimą planuojama išlaikyti ir šiais metais, tad ir kitąmet galima tikėtis solidžios finansinės grąžos dividendų išraiška.

Susisiekimo ministerija įsitikinusi, kad valstybei mokamų dividendų suma ateityje ir toliau augs, esą tam impulsą ateityje duos įgyvendinami svarbūs projektai, pavyzdžiui, Vilniaus oro uosto keleivių terminalo atnaujinimas, leisiantis didžiausio šalies oro uosto metinį keleivių skaičių padidinti nuo 3,5 iki 4,5 mln.

Keleivių srautai auga visame pasaulyje, tam įtakos turi įvairios ekonominės priežastys, pavyzdžiui, skrydžių bilietų prieinamumas plačiajai visuomenės daliai.

"Prieš kelerius metus trys šalies oro uostai buvo sujungti į vieną įmonę, kuri kasmet pasiekia vis geresnių veiklos rezultatų. Prie puikių įmonės finansinių rezultatų prisidėjo ne tik išaugęs aptarnautų skrydžių bei keleivių skaičius, bet ir tai, kad Lietuvos oro uostai nuolat stengiasi didinti atliekamų procesų efektyvumą", – teigė Susisiekimo ministerijos Komunikacijos ir protokolo skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Saulytė-Šulgat.

Lietuvos oro uostai buvo sujungti į vieną bendrą įmonę 2014 m. birželį. Nuo to laiko oro uostų pelnai stabiliai augo: 2014 m. grynasis pelnas siekė 1,2 mln. eurų, 2015 m. – 2,1 mln., o 2016 m. – 3,4 mln. Tik 2017 m. pelnas sumažėjo dėl Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos sąnaudų – darbuotojų ir įrangos perkėlimo į Kauno oro uostą, laikinųjų terminalų įrengimo.

Galimybė Kaunui

Duris platesnei rinkai atveria ne tik gerėjanti oro uostų finansinė situacija. Štai Kauno oro uostas, praeitais metais puikiai išlaikęs pagrindinio šalies oro uosto egzaminą, turėjo progą pasirodyti prieš visą Europą. Kaip tik tuo metu pabaigtas statyti viešbutis prie pat oro uosto taip pat pagyvino infrastruktūrą, o klientų, norinčių apsistoti, apstu ir dabar. Lietuvos oro uostų direktorius įsitikinęs, kad plėtra ties tuo nesustos ir bus siekiama vis geresnių oro uosto rezultatų.

"Praėjusią vasarą Kauno oro uosto pademonstruotas profesionalumas aptarnaujant smarkiai išaugusius skrydžių ir keleivių srautus gali tapti viena iš priežasčių oro linijų bendrovėms apsisprendžiant dėl naujų maršrutų. Aviakompanija LOT pernai perkėlė skrydžius iš Vilniaus į Kauno oro uostą, o nuo šių metų gegužės mėnesio jau šešis kartus per savaitę yra reisas Kaunas–Varšuva", – sakė M.Gelžinis.

Prieš rekonstrukcijos laikotarpį Kauno oro uostas pertvarkė keleivių terminalus – anksčiau veikė du aviacijos saugumo patikros postai, skirti atskirai Šengeno ir ne Šengeno zonų keleiviams, o dabar – vienas. Atsinaujino parduotuvių ir kavinių zonos, buvo atnaujinti rūkomieji ir tualetai. Kaip teigė M.Gelžinis, praėjusią vasarą Kauno oro uostas tapo patogesnis ir malonesnis keleiviams, o šią tobulėjimo kryptį bus stengiamasi išlaikyti ir toliau.

Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje infrastruktūra ir logistika yra tarp svarbiausių kriterijų, lemiančių investicinių projektų atėjimą į šalį. Pasak Susisiekimo ministerijos Komunikacijos ir protokolo skyriaus vyriausiosios specialistės, kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą, infrastruktūrą, logistiką, verslo reguliavimą ir aplinką užsienio įmonės įvardija kaip svarbiausius motyvus renkantis investuoti Lietuvoje.

Daugės skrydžių krypčių

"Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros komanda dėl naujų krypčių atsiradimo nuolat bendrauja su įvairiomis oro linijų bendrovėmis – tiek tomis, kurios jau dirba mūsų šalies oro uostuose, tiek tomis, kurios potencialiai galėtų pradėti čia skraidyti, – tikino Lietuvos oro uostų direktorius. – Derybų metu pristatome Lietuvą kaip kryptį, patrauklią ir turistams, ir verslininkams. Svarbiausią ir galutinį sprendimą dėl naujo maršruto priima jau pati aviakompanija, įvertinusi visus turimus duomenis."

Prie aviakompanijų ir naujų skrydžių pritraukimo prisideda ir Susisiekimo ministerija, skirdama 1 mln. eurų kasmet, siekiant skatinti pradėti naujus ar finansiškai rizikingus, tačiau Lietuvai svarbius tiesioginius reguliarius skrydžių maršrutus į (iš) Lietuvos oro uostus (-ų).

"2015 m. paramos oro vežėjams biudžetu pasinaudojo septynios oro linijų bendrovės, 2016 m. – penkios oro linijų bendrovės, o 2017 m. – trys oro linijų bendrovės, kurios pasiūlė papildomus skrydžius, taip pat atidarė naujus maršrutus. Skrydžių skatinimo priemonėms 2018 m. taip pat numatyta 1 mln. eurų", – sakė G.Saulytė-Šulgat.

"Be to, prie skrydžių skatinimo prisideda ir VĮ Lietuvos oro uostai, taikydami tinklo kainodarą, kai oro linijų bendrovėms, vykdančioms skrydžius iš kelių Lietuvos oro uostų, taikomos oro uostų mokesčių nuolaidos", – pridėjo specialistė.

Šiemet jau pradėti skrydžiai iš Vilniaus į Atėnus, Astaną ir Korfu, iš Kauno į Burgasą, Riminį, Varšuvą ir Cheroną. Rudenį Lietuvos oro uostų krypčių žemėlapį papildys naujos kryptys iš Vilniaus į Amaną, Marakešą ir Trevizą, o iš Kauno į Boloniją, Milaną ir Tel Avivą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Gintaryt, tai ir neskrisk!

Gintarė

Gintarė portretas
Kur jie negerins. Jeigu iš Lietuvos į Londoną rugpjūčio mėnesį tokios žiaurios kainos.

Anonimas

Anonimas portretas
2018 m keleiviu skaiciai mazes nes dauguma isskrido 2017
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių