- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Opoziciniai socialdemokratai ir „darbiečiai“ prašo prezidento vetuoti Seimo priimtas pataisas, numatančias, kad nevakcinuoti darbuotojai už COVID-19 testus mokėtų patys.
„Testavimas yra pandemijos valdymo priemonė. Todėl apsunkinti testavimą – vadinasi, apsunkinti pandemijos valdymą. O šiuo atveju kaip tik tai ir padaryta: verčiant žmones mokėti už testus, besitestuojančiųjų skaičius mažės“, – antradienį išplatintame pranešime spaudai teigia Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas.
Darbo partijos frakcijos vadovas Viktoras Fiodorovas savo ruožtu teigia, kad nustatoma atsakomybė ir finansinė našta darbuotojui gali prieštarauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) bei Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymams, nes šiuose teisės aktuose numatoma, kad sveikatos patikrinimai atliekami PSDF arba darbdavio lėšomis.
„Argumentus, kad Skandinavijos šalyse, Lenkijoje, Vengrijoje testavimas tiek darbuotojams, tiek kitiems žmonėms yra kompensuojamas, ir tai laikoma efektyvia COVID-19 pandemijos suvaldymo priemone, valdantieji ignoravo. Pasisakome už pozityvias priemones, skatinant Lietuvos gyventojų vakcinaciją, ir atkreipiame dėmesį, kokias pasekmes gali sukelti nepakankamai pagrįsti sprendimai“, – teigiama „darbiečių“ kreipimesi į prezidentą.
Savo ruožtu socialdemokratai pažymi, kad nedidele balsų persvara Seimo priimtu pakeitimu gali būti pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, nes „tam tikra grupė gyventojų išskiriama ir atskiriama kaip nenusipelniusi valstybės pagalbos“.
Frakcijos atstovų manymų, dalis tų žmonių, kurie privalės testuotis už savo lėšas, gali pasitraukti iš darbo rinkos, dėl to šokteltų socialiai remiamų gyventojų skaičius, padidėtų valstybės išlaidos socialinėms išmokoms bei kompensacijoms.
Seimas prieš savaitę priėmė Vyriausybės inicijuotas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, jos priimtos valdančiųjų balsais, dalyvaujant minimaliam Seimo narių skaičiui, kurio reikia priimti įstatymą, t. y. 71 parlamentarui.
Jei pataisas pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda, jos įsigalios nuo gruodžio 1-osios.
Pataisų šalininkai Seime teigė, kad atsisakantieji skiepytis negali būti toliau testuojami už tai mokant visų mokesčių mokėtojų pinigais, tuo metu priešininkai tvirtina, kad pataisos yra diskriminacinės ir dar labiau priešina visuomenę.
Pagal pataisas, sveikatos patikrinimas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta ekstremali padėtis arba karantinas, esant vakcinos prieinamumui, bus finansuojamas darbuotojo lėšomis arba, jei darbdavys sutiks – darbdavio lėšomis.
Išimtis bus taikoma darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių. Jų testavimas ir toliau bus finansuojamas iš biudžeto.
Vyriausybė teigia, kad tokia prievolė turėtų paskatinti žmones skiepytis nuo COVID-19.
Vyriausybė yra sudariusi veiklos sričių sąrašą, kuriame esantys darbuotojai turi nuolat testuotis dėl COVID-19, tai medicinos, švietimo, maitinimo, prekybos, viešojo administravimo darbuotojai, vežėjai, profesinės karo tarnybos kariai. Tikrintis reikia kas septynias–dešimt dienų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos Bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc. iki 355 mln. eurų
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...