Nuvylė skaitmeninė moneta: gal ją sukūrė kaimo bankas?

Prieš savaitę Lietuvos bankas skambiai pristatė pirmąją pasaulyje skaitmeninę kolekcinę monetą. Tačiau numizmatai jau spėjo nusivilti: iškilus problemoms su banku esą neįmanoma susisiekti.

Klaidos bado akis

"Kauno dienos" skaitytojas Svajūnas susigundė įsigyti skaitmeninę monetą, kurią neseniai kaip naujovę pasaulyje pristatė Lietuvos bankas. Vyras neužsirašė privataus rakto, su kuriuo galima valdyti žetonus. Skaitmeninės monetos svetainėje lbcoin.lb.lt buvo nurodyti kontaktai, kaip tokiu atveju susisiekti su atsakingais darbuotojai. Deja, kaip vėliau paaiškėjo, nurodyti klaidingi duomenys.

"Yra nurodyta, kaip elgtis, jei pamiršome tą privatų raktą, kad jį atsiųstų arba sugeneruotų naują. Deja, neveikė nė vienas iš nurodytų techninės pagalbos kontaktų. Elektroninis laiškas irgi nuėjo į niekur, nes nurodytas adresas negaliojo. Telefonu atsiliepė žmogus, užsiimantis visai kita veikla. Keistai atrodo, kai administratoriai negali svetainėje nurodyti tinkamų kontaktų", – iškilusią problemą dėstė skaitmeninę monetą įsigijęs Svajūnas.

Jis aiškino, kad privatus raktas reikalingas tam, jei žmogus nori parduoti žetonus ar juos mainyti su kitais kolekcininkais, kad galėtų turėti visą skaitmeninę monetą.

Problema: skaitmeninės monetos svetainėje nurodytais kontaktais nebuvo galima susisiekti.

"Norint gauti monetą, reikia surinkti šešis skirtingus žetonus. Tada juos galima iškeisti į monetą. Gali būti, kad žmogus gauna du vienodus žetonus, tuomet reikia su kitais numizmatais skaitmeninėje erdvėje jais mainytis. Tačiau tam, kad tai padaryčiau, turiu turėti tą privatų raktą. Kitaip tariant, jis yra tarsi priėjimas prie mano turimų žetonų", – kaip viskas veikia, bandė paaiškinti monetų kolekcininkas.

Telefonu atsiliepė žmogus, užsiimantis visai kita veikla.

Vyras pažymėjo, kad tokių dalykų tikrai neturėtų būti, nes kyla pavojus, kad nurodytais neaiškiais kontaktais atsiliepę asmenys gali pridaryti nuostolių.

"Monetą juk išleido Lietuvos bankas, o ne kažkokia neaiški įmonė, tačiau nesugebėjo pasirūpinti, kad kontaktiniai duomenys būtų nurodyti teisingi. Peržiūrėjau ir angliškąją versiją, ten buvo nurodytas tas pats e.pašto adresas ir tas pats telefonas, kuriuo neaišku kas atsiliepia. Įsivaizduokite, kaip užsieniečiams patikimai atrodo, jei jie negali susisiekti. O jei skambinant svetainėje nurodytu numeriu, atsilieptų koks piktavalis, sakytų, kad reikia pasakyti slaptažodžius, tada beliktų gauti tik privatų raktą ir galima būtų atsisveikinti su savo investicija. Juk kas turi raktą, tas valdo ir pinigus. Tai atrodo kaip saugumo spraga", – kritikos negailėjo Svajūnas.

Jis tikino, kad tokios spragos nuvilia ne tik Lietuvos, bet ir užsienio numizmatus. "Man pavyko nusipirkti, bet kiti labai vargo, sistema strigo, o dar kontaktai neteisingi. Vadinasi, žmonės tiesiog nusispjaus į tokią monetą. Man ir pačiam ji nepateisino lūkesčių. Lietuvos bankas garsiai pristatė, kad tai pirmoji skaitmeninė moneta pasaulyje, bet dabar atrodo, kad ją sukūrė kažkokio kaimo bankas", – piktinosi kaunietis.

Skaitytojo nuotr.

Buvo nesklandumų

Už skaitmeninės monetos projektą atsakingi Lietuvos banko atstovai "Kauno dienai" tikino, kad klientams laisvai pavyksta susisiekti su administratoriais ir spręsti savo problemas. Taip pat atsiųstame komentare teigiama, kad buvo kilę problemų dėl didelio susidomėjimo, tačiau monetos kūrėjai viliasi, kad tai didelių nesklandumų nesukėlė.

"Jūsų minimas atvejis yra vienetinis. Netikslus adresas trumpą laiką buvo vienintelėje svetainės dalyje, ši klaida jau ištaisyta. Be abejo, atsiprašome kliento dėl patirtų nepatogumų. Mūsų klientų aptarnavimo specialistai dirbo visą savaitgalį ir operatyviai konsultavo klientus jiems rūpimais klausimais", – tikino LBCOIN projekto vadovas Pavelas Lipnevičius.

Jo teigimu, skaitmeninės monetos svetainėje lbcoin.lb.lt nurodyti teisingi kontaktiniai duomenys.

"Klientai sėkmingai su mumis susisiekė tiek jais, tiek per bendruosius skaitmeninės monetos svetainėje nurodytus kontaktus, tiek žinutėmis socialiniuose tinkluose, įskaitant ir dėl privačių raktų. Visais šiais atvejais sėkmingai išspręsdavome klientų prašymus", – teigė P.Lipnevičius.

Jis nurodė, kad prekybos moneta startas buvo sėkmingas, esą tai liudijo ir atsiliepimai socialiniuose tinkluose, ypač užsienyje, tačiau vėliau iškilo tam tikrų nesklandumų.

"Nors sistemą daugelį kartų įvairiais aspektais testavo profesionali Lietuvos banko ir projekto partnerių komanda, tačiau prasidėjus masinei prekybai, kilo sudėtingų sistemų suderinamumo klausimų. Iš dalies tai lėmė, kad LBCOIN moneta – visiškai naujas technologinis produktas.

Be abejo, norėjosi, kad unikalios monetos pardavimas prasidėtų kiek galima sklandžiau, tačiau inovacijos kartais pateikia kūrėjams galvosūkių, kuriuos reikia skubiai ir efektyviai spręsti. Tai mes ir darėme, ypatingą dėmesį skirdami klientų informavimui. Šiuo metu absoliučiai didžioji dauguma klausimų jau yra išspręsti, matome, kad pirkėjai intensyviai keičiasi žetonais, keičia juos į monetą ar persiveda į viešąjį NEM tinklą", – aiškino P.Lipnevičius.

Įsivaizduokite, kaip užsieniečiams patikimai atrodo, jei jie negali susisiekti.

Pirmoji pasaulyje

Liepos 23 d. Lietuvos bankas išplatino pranešimą, kad pirmieji pasaulyje sukūrė skaitmeninę kolekcinę monetą, paremtą blokų grandinės technologijos pagrindu. Tokia sistema veikia ir kriptovaliutos. LBCOIN moneta skiriama Lietuvos Nepriklausomybės Aktui ir 1918 m. jį pasirašiusiems signatarams.

"Skaitmeninė moneta ryškiai iliustruoja tai, ką pasiekėme, kai prieš kelerius metus pasirinkome savo veiklos strateginę kryptį – tvirtai žengti finansų ir mokėjimų inovacijų keliu. Ši moneta – tarsi tiltas, sujungiantis klasikinę numizmatiką su sparčiai tobulėjančiomis finansinėmis technologijomis ir inovacijomis. Neabejoju, kad tokios monetos išleidimas sustiprins Lietuvos, kaip regioninio finansinių technologijų centro, vaidmenį", – pristatant monetą teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Skambu: V.Vasiliausko teigimu, skaitmeninė moneta tarsi tiltas, sujungiantis klasikinę numizmatiką su sparčiai tobulėjančiomis finansinėmis technologijomis ir inovacijomis.

"Skaitmeniniai pinigai – neatskiriama skaitmeninės ekonomikos dalis. Būtent kolekcinė LBCOIN moneta ir leidžia Lietuvos ir viso pasaulio žmonėms jau dabar saugioje aplinkoje praktiškai išbandyti naująsias technologijas: patvirtinti tapatybę nuotoliniu būdu, atsidaryti elektroninę piniginę, keistis skaitmeniniais žetonais su kitais kolekcininkais, pervesti juos į viešąjį tinklą ir pan. O mes įgyjame praktinių žinių centrinių bankų virtualiųjų valiutų leidimo srityje. Jos, tikimės, bus naudingos ir visai euro zonai bei kitų centrinių bankų bendruomenei", – sakė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Blokų grandinės technologijos pagrindu sukurtą LBCOIN monetą sudaro šeši skaitmeniniai žetonai ir viena fizinė kolekcinė sidabro moneta. Lietuvos bankas išleido 4 tūkst. LBCOIN monetų: 24 tūkst. skaitmeninių žetonų ir 4 tūkst. fizinių kolekcinių sidabro monetų.

Kiekvienas skaitmeninis žetonas vaizduoja vieną iš dvidešimties Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų. Skaitmeniniai žetonai suskirstyti į šešias kategorijas pagal signatarų veiklos sritis (kunigai, prezidentai, diplomatai, pramonininkai, akademikai, savivaldybininkai) – po 4 tūkst. kiekvienos kategorijos vienetų.

Pirkėjas, įsigijęs LBCOIN monetą, gaus šešis atsitiktine tvarka parinktus skaitmeninius žetonus, kuriuos galės išsikeisti į vieną fizinę kolekcinę sidabro monetą, juos galės laikyti Lietuvos banko e.parduotuvėje, dovanoti juos ir jais mainytis su kitais kolekcininkais arba galės pervesti juos į NEM viešajame blokų grandinės tinkle esančią skaitmeninių žetonų piniginę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
prigalvoja visokio slamsto,geriau aukso gabala isigykit,zinosit kad turit

Nerijus

Nerijus portretas
Taigi pirmi išleido tokią monetą. O visada pirmas blynas būna pridegęs ar prisvilęs.

NU ir ką

NU ir ką portretas
Tai verygos kūryba
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių