.png)
- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Vilius Šapoka
Vyriausybėje priimtas nutarimas, kuriuo užbaigiamas administracinio valstybės nekilnojamo turto perdavimas valdyti centralizuotai. Nuo šiol visas valstybei priklausantis administracinės paskirties turtas bus valdomas ir naudojamas taip, kad būtų užtikrinta, jog valstybė turėtų tik tiek nekilnojamo turto, kiek jo reikia.
„Vienas svarbiausių šių metų Vyriausybės uždavinių baigiamas įgyvendinti – centralizuotam valdymui perduodamas visas likęs administracinis valstybės nekilnojamasis turtas. Tai padės reikšmingai sumažinti ne tik šio turto plotus, bet ir jo valdymo bei priežiūros išlaidas“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Dar 2015 metais pradėta aktyviai vykdyti centralizuoto valdymo reforma, kurios metu VĮ Turto bankui etapais iki 2020 metų buvo perduota apie 80 proc. administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto. Nuo šiol perdavus visą likusią dalį centralizuotam valdymui, valstybinis administracinis turtas bus ne tik prižiūrimas, atnaujinamas, bet ir valdomas efektyviai, t. y. suteikiant įstaigoms patalpas, atsižvelgiant į jų poreikius, perskirstant naudojamą administracinį turtą, konsoliduojant jį į stambesnius turto vienetus ar parduodant nenaudojamą ar netinkamą naudoti nekilnojamą turtą. Tam sąlygas sudaro pernai priimtas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo įstatymas ir su juo susiję įstatymų pakeitimo projektai.
Taip pat nuo kitų metų sausio 1 dienos visas valstybės administracinės paskirties turtas bus valdomas ne paslaugų ir panaudos, o nuomos sutarčių pagrindu, kuris leis užtikrinti šio turto vertės palaikymą.
Šiuo metu VĮ Turto bankui perdavus valdyti apie 84 tūkst. kv. m. valstybės nekilnojamojo turto, bendras centralizuotai valdomo nekilnojamojo turto plotas sieks apie 718 tūkst. kv. m.
Darbai tik įsibėgėja – per ateinantį dešimtmetį, t.y. iki 2030 m., bus siekiama maksimaliai panaudojant turimą plotą bendrai jį sumažinti iki 414 tūkst. kv. m., tam, jog liktų tik geros kokybės optimalus kiekis valstybės valdomo administracinio nekilnojamojo turto.
Kito valstybinio nekilnojamojo turto taip pat laukia pokyčiai. Šiuo metu rengiamos ilgalaikės valdymo gairės dėl galimo centralizuoto nekilnojamo turto valdymo, kuris naudojamas socialinės srities, švietimo ir sporto, teisingumo, sveikatos apsaugos ir kitose srityse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Medininkų pasienio punkte kil...
-
Laisvės alėjos muštynių by...
-
Sveikatos priežiūros darbuo...
-
100 dienų iki Paryžiaus vasa...
-
Baisogala ir jos apylinkės, k...
-
Vilniaus televizijos bokšte p...
-
Atsisveikinimas su primadona D...
-
Prezidento rinkimų debatai...
-
Lietuvos sezono Prancūzijoje ...
-
Dainų šventės spaudos konfe...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai2Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomosSeimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas balsuos, ar sugriežtinti reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos1Seimas ketvirtadienį spręs, ar dar labiau sugriežtinti lošimų ir valiutų keitimo, nekilnojamojo turto agentų, mokesčių konsultantų, apskaitos verslą, o priežiūros institucijai leisti stabdyti pažeidėjų veiklą – taip siekiama stipri...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų18Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.3Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių13Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Teismo medicinos ekspertai: trūksta darbuotojų, maži atlyginimai2Sveikatos priežiūros darbuotojai po kelių valandų organizuoja akciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, norėdami atkreipti dėmesį į rimtas problemas: atlyginimai biudžetiniame sektoriuje neauga, darbuotojai išeina ir neateina nauji. Apie ta...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...