Nuolatinis Lietuvos pensininkų palydovas – skurdas

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo duomenimis, skurdo rizikos lygis 2017 m., lyginant su 2016 m., labiausiai išaugo tarp senatvės pensininkų.

Organizacijos nustatytas absoliutaus skurdo lygis 2017 m. buvo 238 eurai vienam asmeniui, o skurdo rizikos riba – 307 eurai. Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje 2017 m. buvo 277 eurai, dabar ji siekia 344 eurus.

„Matant šalia šiuos skaičius, akivaizdu, kad skurdas gresia dažnam senoliui, ir didžioji dauguma pensininkų turi išgyventi už vos 12 eurų per dieną. Tai išties menka suma, žinant, kokią jos dalį suvalgo būsto išlaikymas ir komunalinės paslaugos“, – pranešime spaudai cituojama gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė.

Jos teigimu, pensininkų socialinė grupė yra itin pažeidžiama – jie beveik neturi galimybių pasididinti savo pajamų, todėl dažnai yra priklausomi tik nuo valstybės išmokų ir artimųjų išlaikymo.

„Visgi jeigu manote, kad Vakarų Europos valstybėse tūkstantinės pensijos dalinamos į kairę ir į dešinę – klystate. Valstybės mokama senatvės pensija daugelyje Europos šalių skirta patenkinti baziniams poreikiams ir Lietuva čia ne išimtis“, – sakė direktorė.

Anot jos, puikus pavyzdys – Šveicarija. Nors ši valstybė siejama su aukštu pragyvenimo lygiu, tačiau valstybės mokamos pensijos šalyje sudaro tik apie 16-32 proc. buvusio atlyginimo. Todėl visi gyventojai, uždirbantys daugiau negu nustatyta suma, yra automatiškai įtraukiami į II pakopos pensijų fondus. Siekdamos sumažinti atskirtį tarp dirbančiųjų ir pensininkų pajamų, daugelis kitų šalių taip pat inicijuoja ir skatina papildomą kaupimą II pakopos pensijų fonduose.

„Lietuvai dar teks nueiti ilgą kelią, kol socialiniais rodikliais prisivysime Vakarų Europos valstybes. Visgi patirtis rodo, kad mokomės greitai ir pagrindas daugelyje sričių jau padėtas. 2003 m. startavusi II pensijų pakopa sėkmingai įsivažiavo ir dabar joje kaupia jau 1,3 mln. Lietuvos gyventojų, kuriems tikėtina, kad pensijoje neteks skursti“, – įsitikinusi A. Grabinskė.

Ji primena, kad valstybė, skatindama kaupti, kaupiantiesiems skiria priemoką nuo vidutinio darbo užmokesčio, o nuo šių metų sausio 1 dienos pasikeitę mokesčiai kompensuoja dalį įmokos į pensijų fondą. Tuo metu skaičiavimai rodo, kad gyventojai į savo ateitį kas mėnesį investuodami keliasdešimt eurų, senatvėje galės tikėtis 40 proc. didesnės pensijos.


Šiame straipsnyje: pensininkaiskurdasskurstantieji

NAUJAUSI KOMENTARAI

Markas Paurs

Markas Paurs portretas
Kada paskutinį kartą į gatves išėjo šitokia skurstančių žmonių minia? Kas už juos tą skurdą gali įveikti? Ko jie laukia, kad tą padaryčiau aš, dviejų mažamečių tėvas? Turi pakankamai laiko užsėst Seimą taip, kad pasidarytų ankšta, bet nesėda. Skurdas galvose, kitaip negaliu paaiškinti.

Anonimas

Anonimas portretas
Prie ruso jauni zmones eidavo i pensija 55m.Dabar kol nukrisi.O atsikelusiam laukia ubago lazda ir tarba.Cia laisve ir visi laisvu oru kvepuoja.Okupantai nepuola.Puola lietuviski okupantai.Kai zmogus negali isgyvent.

kauniete-suvalkiete

kauniete-suvalkiete portretas
nors ir piktas [kaip visada ]" zelemuncikas" issake tiesa apie kvailus paskaiciavimus ,kurie skirti avims ,o ne zmonems ,kurie [gaudami 230 euru [dirbe po 45-50 metu savo gyvenimo] skurde ,nustumti jau apie 30 metu,,;ar apsimoketi uz buto islaikyma ,ar pavalgyti ir vaistus nusipirkti???Dilema----dirbusiam visa gyvenima ;ta neissprendziama "uzduotis"---ugdo tik neapykanta[ne tarp rasiu!] tarp SAVU nustumusiu zmones I pasibaisetina egzistencija.. tai yra nusikalstama veikla;palypejus auksteliau;;nejaugi near nei vieno [ten!auksteliau !] kas susimastytu ,ne apie skaicius ir % tus ,o apie FAKTA ---skurda???
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių