- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Visiems lietuviams geltona kainos etiketė asocijuojasi su sumažinta kaina, teigia rinkodaros specialistas Linas Šimonis.
Dėl šios priežasties „Maxima“ prekybos tinkle reikėtų būti atidesniems: geltona etiketė čia reiškia reguliarią kainą, kaip ir įprasta balta. Prekybos tinklo atstovai teigia, kad etikečių spalva ir šriftai keičiami siekiant, kad kainos būtų aiškesnės.
„Kainų trispalvės ekvilibristika. Geltonos ir baltos etiketės – reguliari kaina. Kam geltonos? Nes anksčiau taip buvo žymima nuolaida? Bet po lapkričio 1-osios vėl bus kitaip. Sužinosite po apsipirkimo fakto gavę kvitą“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo viena žinoma ekonomistė. Sprendimu netruko pasipiktinti ir komentatoriai.
Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos skyriaus vadovė Renata Saulytė aiškina, kad prekybos centruose buvo ne tik pereita prie kainos žymėjimo viena valiuta bei etikečių spalvos keitimo. Taip pat buvo pakeisti ir užrašų šriftai.
„Visus pastaruosius metus prekybos tinklo „Maxima“ darbuotojai atliko ir analizavo įvairius tyrimus, konsultavosi su Lietuvos silpnaregių sąjunga, siekdama, kad kainos tinklo parduotuvėse klientams būtų kuo aiškesnės ir gerai įskaitomos, jiems tai nesukeltų papildomų rūpesčių ar nepatogumų“, – sako R. Saulytė.
Nepatogumų buvo, nusiskundimų – ne
„Vis dėlto supratome, kad mūsų pirkėjams tai nemenkas pokytis, todėl apie keičiamas etiketes savo klientus informavome visur, kur tik įmanoma. Informacija apie tai buvo išplatinta visais mūsų valdomais kanalais – per vietinį radiją, kaininiuose leidiniuose, parduotuvių skyriuose iškabinti plakatai, informacija pateikiama ir ant pirkinių čekių, tinklo svetainėje ir kt. Išties galvojame, kad informacijos apie kainų etikečių keitimą yra pakankamai“, – LRT.lt teigia R. Saulytė.
Pašnekovės teigimu, prekybos tinklas neturi jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad klientams trūksta informacijos ir kad geltonos etiketės žmones klaidina.
„Su pasikeitusiomis etiketėmis gyvename jau daugiau nei savaitę. Šiuo periodu fiksuojame netgi mažesnį vartojimą nei iki pokyčio. Taip pat nei parduotuvių administracijos duomenimis, nei mūsų klientų linijos duomenimis, skundų dėl kainų keitimo nėra užfiksuota. Parduotuvių personalas patikino, kad žmonės kartais pasitikslina etikečių spalvas, tačiau tai pavieniai atvejai“, – tikina R. Saulytė.
Nuo šiol iki lapkričio 1-osios geltonos ir baltos etiketės reikš reguliarią prekės kainą, nuo lapkričio 1-osios baltųjų nebeliks. Sumažinta kaina bus nurodoma raudonose etiketėse.
Pašnekovė paaiškina, kad trispalvis žymėjimas išliks iki lapkričio 1-osios, nes iš viso teks pakeisti apie 15 mln. etikečių, o padaryti tai per vieną dieną ar net savaitę fiziškai neįmanoma.
Rinkodaros specialistas: tai – keistas sprendimas
Rinkodaros specialistas L. Šimonis pažymi, kad akciją reiškianti geltona etiketė Lietuvos prekybos centruose atsirado prekybos tinklo „Maxima“ iniciatyva, kiti tinklai pasekė jos pavyzdžiu.
„Visiems lietuviams ta geltona etiketė asocijuojasi su akcija, sumažinta kaina. Žmonės tikrai gali apsigauti.
Aš nežinau priežasties, kodėl „Maxima“ keičia kainų etiketes. Man sprendimas atrodo gana keistas, motyvų, išskyrus pasiaiškinimus, kurie labiau panašūs į atsikalbinėjimą, negirdėti. Galbūt yra rimti vidiniai argumentai, bet aš jų negirdėjau“, – kalba L. Šimonis.
Tačiau rinkodaros specialistas pabrėžia nemanantis, kad tai prekybos tinklo triukas, siekiant trumpalaikio pelno.
„Maxima“ nerizikuotų apsigavusių pirkėjų nepasitenkinimu. Ypač turint mintyje tai, kad Lietuvoje visi laukia „Lidl“ parduotuvių atidarymo“, – sako jis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA4
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...