- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pavasarį, baigiantis mokslo metams, daugelis studentų iš sostinės patraukia į savo gimtuosius kraštus, taip atlaisvindami savo nuomojamus butus.
Nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada Eltai teigė, kad toks sezoniškumo elementas daro įtaką visai NT rinkai, nors studentai dažnai nėra patys laukiamiausi nuomininkai.
„Žiūrint šiek tiek iš toliau, tai fiksuojamas studentų mažėjimas. Pirmakursių praėjusiais metais bene 10 proc. buvo mažiau priimta. 10 proc. mažiau pirmakursių mieste lemia tam tikras tendencijas. Pastebime, kad, anksčiau rugsėjį, spalį būdavo išprotėjusi rinka ir studentams būdavo labai prastai, nes jie geidžiamiausių nuomininkų eilėje stovi paskutinėje vietoje, šį rudenį jiems nebuvo taip blogai, nes pasiūlos yra padaugėję. Tad pastarąjį rudenį nebuvo tokio sezoninio šuolio“, - Eltai teigė M. Čiulada.
Pasak jo, nors studentai butus pavasarį palieka tuščius, tačiau nuomos sutartys ne visada nutraukiamos - dažniausiai jos sudaromos metams ar ilgiau, ir į juos vėliau sugrįžta tie patys studentai.
„Vasarą butas būna tuščias, komunaliniai maži, tad su savininku sutariama, kad vasaros metu bus mokama pusė nuomos, ir tokio svyravimo nėra. Didesnis pokytis, kad anksčiau, jeigu butas būdavo laisvas, savininkas desperatiškai skubėdavo jį išnuomoti, o dabar savininkai daug laisviau žiūri, - net jei šildymo sezono metu butas yra laisvas, nemažina kainos“, - Eltai komentavo M. Čiulada.
Eksperto teigimu, sezoniškumas yra vienas esminių faktorių būsto rinkoje, tačiau priklausantis ne vien tik nuo studentų.
„Butų savininkai stengiasi rinkoje būti su savo objektu rugpjūtį, rugsėjį, spalį. Per šiuos tris mėnesius sudaroma pusė visų metinių nuomos sutarčių, mieste tuo metu vyksta didysis kraustymasis. Į miestą taip pat grįžta žmonės iš atostogų, sodybų, į darbus, į darželius, mokyklas, miestas po vasaros tuštumos rudenį papilnėja. Tai jaučiasi ir nuomos rinkoje. Jei savininkas jaučia susidomėjimą ir už durų laukia trys nuomininkai, tai jis linkęs kainą pakelti 5, net kartais iki 10 proc. rudens sezoną, bet taip pat sėkmingai ir nukrinta kokį sausį-vasarį“, - pasakojo M. Čiulada.
Pasak M. Čiulados, jei kažkas bando nuomoti tuo metu, tai jaučia spaudimą iš dviejų pusių - nuomininkams reikia mokėti dideles sąskaitas už šildymą, o ir pačių nuomininkų yra mažai, nes tokiu metu būna šalta ir niekas negalvoja apie persikraustymą.
Jis pridūrė, kad, jei savininkas į rinką papuola su savo objektu žiemą, natūralu, kad jis yra linkęs mažinti kainą, kuri, pasak M. Čiulados, sumažėja tuos pačius 5-10 proc., o kartais ir dar daugiau.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą3
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje4
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...