- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Portalo Pricer.lt naujausias tyrimas atskleidžia, kad pačių maisto produktų parduodama mažiau, tačiau verslas jų kainas toliau kelia. Nors atskiri tinklai keičia savo kainodaras, tačiau vidutiniškai kainoms tai neatsiliepia. LNK studijoje apie kainų pokyčius pasakoja Petras Čepkauskas, Pricer.lt maisto krypties vadovas.
– Paprastai, kai pirkėjai kažko nebeperka, pardavėjai mažina kainą. Tačiau atrodo, kad šis dėsnis Lietuvoje nebeveikia.
– Taip, nes pirkėjai neperka kiekiais. Statistikos departamentas rodo palyginamąsias kainas, t. y. anuliavus infliaciją. Vartotojas matydamas tas dideles kainas nusprendžia pirkti mažiau, bet, kadangi maisto produktai brango kažkur trečdaliu, tai vis tiek pinigų verslai ir prekybininkai susiskaičiuoja daugiau. 2019-aisiais apyvartos augimas plius 5 proc. buvo labai gerai, o šiemet turime 13 proc.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kas tuomet kraunasi turtus – ar gamybininkai, ar prekybininkai, ar kiti tarpininkai?
– Na, dabar turtus kraunasi visa grandinė. Praėjusias metais buvo labai didžiulė infliacija, o prekybininkui infliacija yra gerai, nes jie anksčiau pigiau nupirktas prekes dabar parduoda brangiau. Šiuo metu situacija yra tokia, kad vyksta žaliavų kainų kritimas, energetikos kainų kritimas, ir mes artėjame prie situacijos, kad prekės lyg ir turėtų pigti. Tačiau realiai situacija yra tokia, kad šiuo metu brangiau pirktas prekes prekybininkams reikia parduoti pigiau.
– Kai kalbama apie maisto kainas, natūralu, kad prekybininkai bando pasiteisinti. Anksčiau tai buvo pandemija, karas, kuris sukėlė energetinę krizę, išaugo energijos kaštai. Taip, karas vis dar vyksta, tačiau pandemija baigėsi, energijos kainos ir toliau mažėja. Kaip dabar prekybininkai galėtų paaiškinti dideles maisto kainas?
Šiuo metu brangiau pirktas prekes prekybininkams reikia parduoti pigiau.
– Na, čia reikėtų klausti jų pačių. Tačiau iš tiesų matyti, kad prekybininkams apyvartos neužtenka ir jie atsargiai bando koreguoti kainodarą.
– Kokie maisto produktai dabar brangsta labiausiai?
– Stebint šį ir praeitą mėnesius matome, kad 184 proc. brangsta juodoji arbata, 74 proc. brangsta pigiausias batonas, cukrus – apie 50 proc., vištų kiaušiniai taip pat 50 proc.
– O ar buvo kas pigo?
– Taip, palyginti su praėjusiais metais, pigo trys prekės: pomidorai, ryžiai 14 proc. ir saulėgrąžų aliejus 36 proc.
– Kokia jūsų prognozė šiai vasarai?
– Vasara įprastai yra ramus laikotarpis, krentančias apyvartas galima pateisinti tuo, kad visi atostogauja, bet verslas kainas mažina, kai nori didinti apyvartą. Realų kainų kritimą žmonės matys rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas1
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus7
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...