Apklausose – niūrios verslo nuotaikos: bus skiriama mažiau lėšų inovacijoms ir atlyginimams

Reikės mažiau darbuotojų, bus skiriama mažiau lėšų inovacijoms ir atlyginimams. Tokias 2021 m. tendencijas darbo rinkoje rodo Užimtumo tarnybos atlikta darbdavių apklausa. O ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pristatomas šalies gamintojų lūkesčių indeksas rodo, kad jis smuko – net 69 jaučia riziką savo verslui ateinantį pusmetį.

Beveik dešimtadalis (9,8 proc.) apklaustų įmonių prognozuoja, kad šiemet turės mažinti darbuotojų skaičių, 17,7 proc. – mažinti investicijas į įrenginius ir technologijas, 5,4 proc. – numato mažesnį vidutinį darbo užmokestį įmonėje. Taip apie šių metų lūkesčius išsakė Užimtumo tarnybos kasmetiniame tyrime dalyvavusios 2 454 šalies įmonės. Daugiausia – 950 (38,7 proc.) jų iš Vilniaus, Kauno – 454 (18,5 proc.), Klaipėdos – 309 (12,6 proc.), Šiaulių – 206 (8,4 proc.), Panevėžio – 163 (6,6 proc.), Telšių – 105 (4,3 proc.), Alytaus – 77 (3,1 proc.), Marijampolės – 69 (2,8 proc.), Utenos – 64 (2,6 proc.) ir Tauragės – 57 (2,3 proc.).

Gyvi – tik subsidijomis

Paaiškėjo, kad beveik pusėje (45,76 proc.) įmonių 2020 m. sumažėjo gamybos, paslaugų apimtys, didėjo – tik 12,9 proc. įmonių. Didžiausia dalis darbdavių, mažinusių gamybos ir paslaugų apimtis – paslaugų sektoriuje (49,6 proc.). Mažiausia dalis, kuri didino tokias apimtis, – taip pat paslaugų sektoriuje (9,8 proc.).

"Paslaugų sektorius ir jame dirbantys žmonės karantino ir ekstremalios situacijos laikotarpiu nukentėjo labiausiai – tai patvirtina ir mūsų atlikta darbdavių apklausa. Valstybės teikiama finansinė parama, kurią moka Užimtumo tarnyba, iš dalies amortizuoja patirtus nuostolius ir padeda į prastovas išleistų įmonių darbuotojams bei savarankiškai dirbantiems asmenims išgyventi šiuo sudėtingu laikotarpiu, kai uždaryti verslai ir negalima vykdyti veiklos", – teigia Užimtumo tarnybos ir monitoringo vedėja Juratė Stankevičienė.

Anot jos, darbdaviams nuo karantino pradžios 2020 m. iki šiol išmokėta 198,9 mln. eurų subsidijų už darbuotojus prastovose ir po prastovų – 586,9 mln. eurų. 2021 m. finansinė parama įmonėms teikiama toliau, dėl subsidijų jau kreipėsi 1 228 įmonės už 28 690 darbuotojų prastovose ir 73 934 savarankiškai dirbantys asmenys.

Labiausiai veiklos apimtys sumažėjo tarp meninę, pramoginę ir poilsio organizavimo (73,7 proc.) bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančių įmonių (64,1 proc.). Daugiausia veiklos apimtis mažino įmonės, kurios samdė iki dešimt darbuotojų (48,6 proc.). Tarp didinusių gamybos ir paslaugų apimtis įmonių taip pat mažiausiai – paslaugų sektoriuje (9,1 proc.).

Darbdaviams šiemet reikės mažiau darbuotojų, bus skiriama mažiau lėšų inovacijoms ir atlyginimams.

Ir reikia, ir nereikia žmonių

24,2 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių 2020 m. mažėjo darbuotojų skaičius, kai tai daryti, vertindami įmonės ateitį, prieš metus planavo penkis kartus mažiau darbdavių (4,4 proc.). Tik 13,2 proc. įmonių pernai didino darbuotojų skaičių, nors ketino – 22,6 proc. (pagal 2019 m. apklausą).

Mažiausiai darbuotojų skaičius didėjo paslaugų sektoriaus įmonėse (11 proc.) ir įmonėse, kuriose dirbo iki dešimt darbuotojų (9,4 proc.). Net trečdalis įmonių, samdančių daugiau nei 50 darbuotojų, jų skaičių pernai padidino.

Labiausiai darbuotojų skaičius augo žemės ūkyje – 18,2 proc., statyboje – 17,5 proc., pramonėje – 17,3 proc., mažiausiai – paslaugų sektoriuje – 11 proc. Tarp mažinusių darbuotojų skaičių labiausiai – 29,3 proc. mažėjo žemės ūkio įmonėse, 24 proc. – pramonėje, 23 proc. – paslaugų sektoriaus įmonėse. Mažiausiai darbuotojų neteko statybos sektorius – 17,7 proc.

Šių metų prognozės santūresnės: darbuotojų skaičių didinti planuoja 3,2 proc. mažiau darbdavių, o mažinti ketina 5,4 proc. daugiau nei 2019 m. pabaigoje.

Mažės investicijos ir algos

Gerokai mažiau – tik 18,6 proc. apklausoje dalyvavusių šalies įmonių šiemet ketina investuoti į įrenginius ir technologijas, kai ankstesniais metais buvo daugiau nei dvigubai planuojančių įmonių plėtrą (40,7 proc.). Net 17,7 proc. darbdavių prognozuoja mažinti investicijas (tik 1,5 proc. 2020 m.). Realiai investicijas pernai didino tik 14,3 proc. apklausoje dalyvavusių šalies įmonių.

Tik 29,5 proc. apklaustų darbdavių šiemet prognozuoja darbo užmokesčio augimą įmonėje, kai, prognozuojant 2020 m., ketino didinti daugiau nei pusė – 50,7 proc.

Pernai darbo užmokestį didinusių įmonių dalis nesiekė penktadalio ir sudarė 18,8 proc., nors 2019 m. pabaigoje 50,7 proc. darbdavių prognozavo vidutinio darbo užmokesčio įmonėje augimą. Didesnė įmonių dalis (12,3 proc.) nurodė, kad vidutinis darbo užmokestis pernai mažėjo (buvo prognozuota – 0,7 proc.). Stabilumą darbo užmokesčio srityje numato išlaikyti 12,3 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių.

Pramonės sektoriaus įmonės 2020 m. buvo vidutinį darbo užmokestį didinusių darbdavių lyderis. Paslaugų sektoriuje fiksuota mažiausia darbdavių, kurie didino vidutinį darbo užmokestį įmonėje, dalis ir didžiausia – tarp sumažinusių. Šiame sektoriuje vidutinį darbo užmokestį mažino administracinę ir aptarnavimo veiklą vykdančios įmonės (31,3 proc.), meninę, pramoginę ir poilsio organizavimo veiklą vystančios įmonės (24,6 proc.) bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiantys darbdaviai (20,2 proc.). Pandemijos laikotarpiu iki dešimt darbuotojų samdančios įmonės labiausiai mažino vidutinį darbo užmokestį 2020 m. ir taip pat mažiau jų didino.

Darbo našumas gali būti padidintas investuojant į gamybos apimčių didinimą ir įrangos modernizaciją, tačiau ekonominio nuosmukio metu įmonės linkusios taupyti.

Lūkesčiai mažėjo

O štai LPK pristatomas Lietuvos gamintojų lūkesčių indeksas rodo, kad pramonės lūkesčiai pirmajam šių metų ketvirčiui dėl išplitusios antrosios pandemijos bangos ir gruodžio mėnesį įvesto griežto karantino smuko, tačiau mažiau nei per pirmąją pandemijos bangą.

Absoliuti dauguma (69 proc.) LPK apklaustų pramonės įmonių nurodo, kad pandemija arba su ja susijusios priežastys (darbuotojų sergamumas, trūkinėjančios tiekimo grandinės, karantino įvedimas pagrindinėse eksporto rinkose, stringantis vakcinavimo procesas) yra pagrindinė ir didžiausia rizika jų verslui ateinantį pusmetį. Kitos įvardijamos rizikos yra nestabili Lietuvos reguliacinė, įskaitant ir mokesčių politikos, aplinka, darbuotojų trūkumas, eksporto paklausos mažėjimas, mažos palankaus finansavimo galimybės ir "Brexit" padariniai jų verslui.

LPK teigimu, apdirbamosios gamybos sektorines tendencijas pirmąjį šių metų ketvirtį galima suskirstyti į tris grupes: optimistiškos nuotaikos vyrauja chemikalų ir chemijos produktų gamybos bei baldų gamybos sektoriuose; nuosaikios teigiamos nuotaikos vyrauja metalo ir kompiuterių, elektronikos ir optinių gaminių gamybos sektoriuose; neigiamos nuotaikos vyrauja maisto, tekstilės gaminių, drabužių gamybos, medienos, guminių bei plastikinių gaminių ir kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos sektoriuose.

Mažės konkurencingumas

Be pandemijos keliamų rizikų, didžiausias pramonės sektoriui kylantis ilgalaikis iššūkis yra lėtai augantis darbo našumas ir sparčiai augantys darbo kaštai. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pramonės sektoriuje darbo našumas, palyginamosiomis kainomis, nuo 2015 m. išaugo 6,3 proc., o atitinkamu laikotarpiu darbo užmokestis, palyginamosiomis kainomis, – 17,4 proc.

Pasak LPK, darbo našumas gali būti padidintas investuojant į gamybos apimčių didinimą ir įrangos modernizaciją, tačiau ekonominio nuosmukio metu įmonės linkusios taupyti, todėl per 2020 m. tris ketvirčius investicijos krito daugiau nei 24 proc., palyginti su atitinkamu laikotarpiu 2019 m. Tendencija, kai darbo mokesčio augimas viršys darbo našumo augimą, išliks ir 2021 m., todėl Lietuvos įmonių konkurencingumas mažės.

Darbuotojų poreikis pramonės įmonėse pirmąjį 2021 m. ketvirtį išliks, tačiau, LPK teigimu, nebus žymus. Pramonės šakų lygiu didžiausias darbuotojų poreikis bus jaučiamas baldų, chemikalų ir chemijos bei kompiuterių ir elektroninių gaminių pramonėje. Neigiamas darbuotojų poreikis bus jaučiamas tik drabužių ir maisto produktų gamybos pramonėje. Darbuotojų skaičiaus poreikis reikšmingai koreliuoja su dviem kitais indekso rodikliais – eksporto ir gamybos prognozėmis.

O gamintojų pateikti gamybos apimčių per pastaruosius tris mėnesius duomenys atspindi neigiamas tendencijas daugumoje pramonės šakų. Pusėje pramonės šakų gamybos apimčių indeksas yra neigiamas – per pastaruosius tris mėnesius gamyba maisto, tekstilės, drabužių, medienos ir guminių bei plastikinių gaminių šakose mažėjo. Likusiose pramonės šakose gamyba per pastaruosius tris mėnesius augo, tarp jų išsiskiria jau minėti chemijos ir baldų sektoriai.

Dabartinių eksporto apimčių vertinimas išlieka teigiamas ir panašus, koks buvo 2019 m. pabaigoje. Pasak gamintojų, dabartinis užsakymų lygis visose pramonės šakose, išskyrus drabužių, yra pakankamas. Drabužių sektorius yra labiausiai paliestas pandemijos pramonės sektorius, nes įsivyravus nuotoliniam darbui, drabužių paklausa stipriai sumažėjo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Pirmieji Lietuvos valdančiųjų noro sukelti maištą Baltarusijoje rezultatai: "Baltarusijos naftos produktų eksportuotojos „Belaruskaja neftenaja kampanija“ (BNK) krovinių šiemet iš esmės netekusi naftos produktų ir SGD krovos bendrovė „Klaipėdos nafta“ prognozuoja, kad šie metai bendrovei bus įtempti." Blogai, Juozai, visai blogai. O dar tas maištas niekaip nepavyksta. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

Nusiraminkit

Nusiraminkit portretas
Prie klaipėdos naujas logistikos centras dygsta nuo nuomai biurams, parduotuvėms už 15 milijonų...vilniuje naujas PC dygsta už 30 milijonų,,,klaipėdoje PC rekonstruos uz 10 milijonų, klaipėdje vakaru medienos grupė nauja fabrika statys uz 15 milijonų, dar tik sausis o jau tokios naujienos šių metų...dar maxima ir lidlas planuoja keletą naujų parduotuvių LT atidaryti...Rimi taip pat kiek žinau...žodžiu rojus vėl tęsiasi, o statybininkai užsakymų turi iki vasaros-rudens namus statyti...kartu su statybininkai eina elektrikai, santechnikai,geodezininkai ir t.t., O kiek dar nepaminėjau ES pinigu ir paramų laukia...rojus tesiasi...

Anonimas

Anonimas portretas
O seimūnai sau ir patarėjams didina o ce tai tikra lietuva gerovės vagių lizdas
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių