- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Galimybių paso įsigaliojimo poveikį jau pradeda pajusti populiariausi prekybos tinklai Lietuvoje. Kol vieni turėdami dideles parduotuves uoliai tikrina pirkėjų galimybių pasų legalumą, kiti, mažesnių prekybinių plotų valdytojai, džiaugiasi išaugusiais žmonių srautais ir sako vos spėjantys pildyti prekes lentynose. Kaip vos per kelias dienas pasikeitė pirkėjų srautų judėjimas? Ar žmonės iš tiesų pradėjo rinktis kitas prekyvietes nei anksčiau? – teiravosi LNK.
„Turiu galimybių pasą, bet specialiai neinu su juo ir niekam nerodau. Kodėl savo duomenis turiu duoti kažkam žiūrėti? Neduodu. Aš persirgusi, galimybių pasą turiu iki lapkričio 1 dienos. Jie negaus iš manęs. Ateinu į turgų, nusiperku, o parduotuvės tegul bankrutuoja. Jeigu jos pažemino mus, tegul dirba toliau pačios“, – piktinosi žurnalistų kalbinta prie turgaus sutikta garbaus amžiaus moteris.
„Aš suprantu, jei mane policininkas sustabdytų, turėčiau jam parodyti savo lietuvišką pasą. O dabar vyras man sako: „Duok man savo telefoną, aš einu į parduotuvę.“ Jis neturi, nors irgi persirgo, bet neišsiėmė. Aš jam daviau telefoną, jis eina su mano, tai koks čia galimybių pasas? Ten niekas neklausia – nuskenuoja ir eina. Vieną kartą buvo įėjęs“, – pridūrė ji.
Kodėl savo duomenis turiu duoti kažkam žiūrėti? Neduodu. Aš persirgusi, galimybių pasą turiu iki lapkričio 1 dienos. Jie nagaus iš manęs.
Anksčiau, kol ribojimų su galimybių pasu nebuvo, pašnekovė sakė besilankydavusi didžiuosiuose prekybos centruose – „Rimi“, „Maximoje“ ar „Akropolyje“. „Dabar iš principo neinu – einu į turgų“, – atviravo garbaus amžiaus moteris.
Paklausta, ar didiesiems prekybos centrams pavyktų ją susigrąžinti, jei viliotų smarkiai nuleistomis kainomis, pašnekovė tarstelėjo neseniai girdėjusi, kad tualetinis popierius „Maximoje“ dabar su 50 proc. nuolaida, tačiau net ir tokia akcija nepakeitė jos nusistatymo prieš galimybių pasą. Ji tvirtai laikėsi savo: „Man nereikia – turiu prisipirkusi“.
Nuomonės ji nepakeitė ir pasiteiravus, o kas, jei norėtų nueiti į kokį nors renginį? „O kam man reikia? Renginį namuose padarysiu, jei norėsiu. Turiu sodą, kam man tas renginys? Man nieko nereikia“.
Dar viena žurnalistų kalbinta garbaus amžiaus moteris sakė, kad galimybių paso atsiradimas jos apsipirkimo krypčių ir vietų nepakeitė. „Džiaugiuosi, kad ir kiti turi, kad yra pasiskiepiję, – sakė ji ir pridūrė, deja, nesidžiaugianti už tuos, kurie galimybių paso neturi. – Reikėtų turėti, reikėtų skiepytis. Ligomis baisu užsikrėsti – ypač vyresnio amžiaus žmonėms“.
Pastarajai pašnekovei antrino ir sutiktas vyriškis teigdamas, kad galimybių paso atsiradimas leidžia jam jaustis saugesniam. Todėl pataria visiems jį turėti.
Kai kurie prie didžiųjų prekybos centrų kalbinti žmonės taip pat piktinosi. „Lakstyti reikia po visą miestą. Argi galima taip daryti kaip daro mūsų valdžia? Neturime galimybių paso ir einame ten, kur jo nereikia. Dabar ten, kur eidavau anksčiau, neinu, dėl to, kad senam žmogui reikia lakstyti po miestą. Argi galima taip? Šitaip negalima daryti. Kaimynų reikia prašyti, kad paimtų ir nuvežtų“, – apmaudo neslėpė garbaus amžiaus moteris.
Dabar ten, kur eidavau anksčiau, neinu, dėl to, kad senam žmogui reikia lakstyti po miestą. Argi galima taip? Šitaip negalima daryti. Kaimynų reikia prašyti, kad paimtų ir nuvežtų.
„Žinote, mes gyvename stebuklų šalyje – kaip galima uždaryti maisto produktų parduotuves pagyvenusiems žmonėms? Norite, kad badu mirtumėme?“– plūdo kitas vyriškis.
O štai, sutikta pora užsiminė ir apie dar vieną nepatogumą – esą nuėjus į kai kuriuos prekybos centrus, ne visuose juose įranga nuskaito galimybių pasą, todėl tenka išeiti. Jie pastebėjo, kad net ten, kur galimybių pasų pateikti nereikia, pirkėjų srautai yra labai sumažėję – dabar esą galima įeiti laisvai, nesistumdant.
„Man viskas gerai – turiu galimybių pasą ir visai nepergyvenu. Žmonės labai principingi – nenori skiepytis, o tai kenkia visai mūsų tautai. Ten, kur reikia galimybių pasų, darbuotojai normaliai juos patikrina, bet žmonių gal šiek tiek ir sumažėjo“, – teigė prie prekybos centro, kur reikia pateikti galimybių pasą, kalbinta moteris.
„Buvau vaistinėje, tai tokios moteriškės sakė: „Ačiū Dievui, kad į šitą vaistinę galima užeiti be galimybių paso“. Labai daug yra žmonių, kurie nesiskiepija“, – tarstelėjo kita moteris.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui5
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...