- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įstatyme siūloma numatyti, kad rinkliavą už atliekų tvarkymą reikėtų mokėti tik už tuos nekilnojamojo turto objektus, kuriems teikiama komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga.
Tai siūlančią Atliekų tvarkymo įstatymo pataisą įregistravo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas ekspremjeras Algirdas Butkevičius.
Pasak jo, projektą parengti paskatino gyventojų skundai dėl privalomo rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo, nors paslauga nesinaudojama.
„Įstatymo pataisų tikslas – nustatyti, kad rinkliavą už atliekų tvarkymą reikėtų mokėti tik už tuos nekilnojamojo turto objektus, kuriems teikiama komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga, ir nereiktų mokėti už tuos objektus, kuriais nesinaudojama ir kuriuose atliekų nėra, pvz., niekas negyvena, savininkai emigravę ir pan.“, – sako Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis parlamentaras A. Butkevičius.
Pasak jo, šiuo projektu nuo rinkliavos siūloma atleisti tik visiškai nenaudojamo turto savininkus, t. y. teikiamas pasiūlymas nesusijęs su mažai naudojamu turtu, pvz., sodų bendrijose.
Anot A. Butkevičiaus, rinkliava už atliekų tvarkymą yra dvinarė. Pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto savininkai, o kintamąją – tie, kuriems teikiama komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga.
Kintamosios įmokos dalies gali nemokėti nekilnojamojo turto objektų savininkai, savivaldybių nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos. Teisės aktuose yra nustatyta tik viena išimtis, kuomet mokėti nereikia pastoviosios įmokos dalies, – tai už negyvenamus pastatus po avarijos.
„Išimčių tiems savininkams, kurie nesinaudoja turimu gyvenamuoju būstu, nėra nustatyta – jie bet kokiu atveju turi mokėti pastoviąją įmokos dalį. Ši problema itin aktuali iš Lietuvos emigravusiems gyventojams, taip pat paveldėto turto savininkams. Jei būstas kaimo vietovėje, tampa ypač sudėtinga jį parduoti, išnuomoti ar rasti, kas jame apsigyventų, todėl daugelis jų stovi tušti ir nenaudojami, atliekų tvarkymo paslauga nesinaudojama, o rinkliavą mokėti privalu“, – sako parlamentaras.
Esama komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara neatitinka, jo nuomone, mažiausiai dviejų Atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtintų kainodaros principų – proporcingumo ir „teršėjas moka“.
„Proporcingumo principas reikalauja, kad rinkliava būtų proporcinga galinčiam susidaryti ar susidarančiam komunalinių atliekų kiekiui dėl atliekų turėtojų nekilnojamojo turto ir jo panaudojimo paskirties ir (ar) veiklos. Principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti tas, kas atsakingas už jų susidarymą. Akivaizdu, kad esama kainodara šiuos principus pažeidžia“, – sako projekto iniciatorius Seimo narys A. Butkevičius.
Jo nuomone, priėmus teikiamą projektą, rinkliavos už atliekų tvarkymą nustatymas taptų teisingesnis, už paslaugą nebeturėtų mokėti tie, kurie ja nesinaudoja.
Politikas taip pat sutinka, kad, nenaudojamo nekilnojamojo turto savininkams nebemokant rinkliavos, galimas nežymus rinkliavos dydžio padidėjimas likusiems komunalinių atliekų turėtojams. „To galima išvengti didinant komunalinių atliekų tvarkymo įstaigų veiklos efektyvumą. Be to, žinant realų atliekų turėtojų skaičių, atliekų tvarkymo infrastruktūros ir aptarnavimo pajėgumai būtų plėtojami tikslingiau, pagal realų, o ne teorinį poreikį“, – sako A. Butkevičius.
Šiuo metu Atliekų tvarkymo įstatyme nustatyta, kad „nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba savivaldybe.“
Įstatyme taip pat numatyta, kad „komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir atliekų tvarkymo srityje taikomu principu „teršėjas moka“.
Pagal Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimą „Dėl Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“, „pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys.
Pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis.“
Taip pat taisyklės nustato, kad „kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos.
Savivaldybių nustatyta tvarka deklaruoti galima ir ilgesnį kaip metai laikotarpį, kurį nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu, jeigu asmuo pateikia savivaldybei arba administratoriui išvykimą į užsienį ar kitą Lietuvos vietovę įrodančius dokumentus ar jų kopijas (...)“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais2
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas2
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis3
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti8
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...