- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
15 proc. apklaustųjų mano, kad senatvėje prašytų šalpos pensijos, o nelaimės atveju daugelis turėtų vos du pagrindinius pajamų šaltinius, parodė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) kartu su tyrimų bendrove „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas apie Lietuvos gyventojų ilgalaikio taupymo įpročius.
Tyrimo duomenimis, nors senatvėje daugelis tikisi gyventi iš penkių pagrindinių pajamų šaltinių – „Sodros“ pensijos ir papildomai sutaupytų lėšų ar investavimo grąžos – vis dėlto kas septintas Lietuvos gyventojas mano, kad jam teks prašyti šalpos senatvės pensijos.
Dauguma Lietuvos gyventojų, netekę darbo, turėtų du pagrindinius pajamų šaltinius – tai valstybės išmokos ir turimos santaupos. Visa tai parodė antrą kartą atliktas reprezentatyvus tyrimas apie mūsų šalies gyventojų ilgalaikio taupymo įpročius.
Lietuvos gyventojai neturi lūkesčio, kad sočią senatvę jiems suteiks valstybė. 75 proc. apklaustųjų nesitiki, jog valstybė bus pajėgi mokėti tokią pensiją, kuri užtikrins jiems deramas pajamas pensiniame amžiuje.
„Nuo šių metų pradžios daug kalbama apie II pensijų pakopą, tai skatina žmones susimąstyti, iš kokių pajamų jie gyvens sulaukę senatvės. Matome, jog per paskutinius dvejus metus atsirado daugiau kaupiančių senatvei privačiuose fonduose. Mūsų nuomone, kaupti II pakopoje – ne tik reikalinga, bet ir būtina. Tačiau reikia suprasti, kad pensijoje pajamų iš dviejų šaltinių kokybiškam gyvenimui neužteks, todėl labai svarbu taupyti ir kitais būdais, investuoti į savo ateitį“, – sako LGDĮA prezidentas Artūras Bakšinskas.
Daugiau nei pusė reprezentatyvioje apklausoje dalyvavusių žmonių – 62 proc. – sutiko su teiginiu, kad, norint turėti pakankamai lėšų senatvės poreikiams, kaupimo tik per II pakopą nepakanka. 20 proc. gyventojų šiuo klausimu neturėjo nuomonės, 18 proc. – nesutiko su tokiu teiginiu.
Tyrimas parodė, kad gyventojai planuoja turėti penkis pagrindinius pajamų šaltinius. Tai – „Sodros“ pensija, II pakopoje sukauptos lėšos, indėliai, bankų sąskaitose ir grynaisiais namuose laikomos santaupos, gyvybės draudime sukauptos lėšos, nekilnojamasis turtas.
„Svarbiausiais pajamų šaltiniais pensijoje respondentai įvardijo I ir II pensijų pakopas, finansinį turtą ir gyvybės draudime sukauptas lėšas. Iš kokių pajamų jie planuoja gyventi senatvėje, priklauso nuo to, ar dirbantis žmogus naudojasi papildomo kaupimo, taupymo ir investavimo galimybėmis, ar yra linkęs pats prisiimti atsakomybę už savo ateitį“, – sako LGDĮA valdybos narė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.
Tyrimas parodė, kad kas septintas Lietuvos gyventojas mano, jog sulaukus pensijos jam teks prašyti socialinės paramos išmokų. Kas šeštas reprezentatyvios apklausos dalyvis mano, jog senatvėje jam gali tekti prašyti šeimos narių arba giminaičių finansinės paramos. Dauguma turinčių tokią nuomonę apklausos dalyvių yra vyresni nei 36-erių metų amžiaus, daugelis jų gyvena nedideliuose miestuose arba kaimo vietovėse.
„Lygindami prieš dvejus metus ir dabar atliktų reprezentatyvių tyrimų rezultatus, matome, jog 10 proc. mažiau apklaustųjų nurodė „Sodros“ mokamą pensiją kaip senatvės pajamų šaltinį. Galime daryti prielaidą, kad žmonės realistiškiau vertina ateities perspektyvas ir renkasi alternatyvias taupymo priemones“, – teigia S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Pasak „Spinter tyrimų“ vadovo Igno Zoko, 63 proc. apklaustųjų mano, jog valstybė neturi pakankamai galimybių deramai pasirūpinti piliečiais jiems susirgus sunkia liga, įvykus nelaimingam atsitikimui, netekus darbingumo ar pagrindinio šeimos maitintojo.
„Vis dėlto nelaimės atveju mūsų šalies gyventojai yra mažiau saugūs negu pensijos klausimu. Ir čia reikalingas ne tik kalbėjimas apie pasiruošimą juodai dienai, bet ir aktyvi valstybės politika ir švietimas, orientuotas į žmonių ugdymą finansinio raštingumo klausimais“, – mano LGDĮA Mokesčių darbo grupės narė Liudmila Damulienė.
Taip pat ji priduria, jog šiuo metu Lietuvos gyventojai yra sukaupę beveik 1 mlrd. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus24
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...