- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas iš pirmo karto nepriėmė įstatymo, leidžiančio 100 eurų už skiepus išmokos skirti senjorams nuo 75 metų.
Seimas antradienį nepriėmė Vyriausybės inicijuoto Vienkartinės išmokos pasiskiepijus vakcina nuo COVID-19 ligos įstatymo projekto: registravosi tik 67 Seimo nariai, iš jų 65 balsavo už, o prieš ir susilaikiusių nebuvo. Registravosi, bet nebalsavo po vieną konservatorių ir Laisvės frakcijos atstovą.
Tiek balsų neužteko įstatymui priimti – reikėjo, kad balsavime dalyvautų bent 71 parlamentaras. Seimas dėl to dar kartą balsuos vėliau.
Balsavime nedalyvavo 22 „valstiečiai“, po 13 socialdemokratų ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių, 9 „darbiečiai“, 8 Lietuvos regionų frakcijos nariai, 6 konservatoriai, vienas Laisvės frakcijos ir du Liberalų sąjūdžio atstovai.
100 eurų skiepytis paskatinsiančią išmoką Vyriausybė siūlė mokėti tik senjorai nuo 75 metų, nors „darbiečiai“ ir „valstiečiai“ siekė, kad finansinę paskatą už skiepus gautų gyventojai nuo 65 metų.
Turime tik trijų procentinių punktų skirtumą, bet kodėl pasirinkta 75 metų riba?
Seimas nepritarė „darbiečių“ siūlymui išmoką skirti visiems pasiskiepijusiems senjorams nuo 65 metų: už buvo 43 Seimo nariai, prieš – 37, o susilaikė 36.
„Valstiečių“ siekis mokėti išmokas ir rizikos grupei priklausantiems žmonėms, pavyzdžiui, sergantiems onkologinėmis, kardiologinėmis ligomis, diabetu, irgi patyrė nesėkmę: jį palaikė 38 Seimo nariai, prieš – 37, o susilaikė 39 .
Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, gretutinių ligų turintys žmonės labiau pasitiki medikais ir kur kas aktyviau sutinka vakcinuotis, o dalis jų jau gavo trečią skiepą.
Pasak premjerės, mirusiųjų iki 75 metų amžiaus ir vyresnių santykis yra 1:3.
„Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė sakė, kad sprendimas dėl išmokos tiems, kuriems daugiau negu 75-eri, yra socialiai neteisingas, skatinsiantis dar didesnį susiskaldymą ir sulėtinsiantis vakcinacijos tempus.
Jos duomenimis, iš 60-69 metų amžiaus žmonių yra paskiepyti 81 proc., o 70-79 metų amžiaus grupėje – 78 proc., o 80-89 metų senjorų paskiepyta tik 61 procentas.
„Turime tik trijų procentinių punktų skirtumą, bet kodėl pasirinkta 75 metų riba?“ – svarstė parlamentarė.
Konservatorius Kęstutis Masiulis svarstė, kad 100 eurų išmoka yra „sprendimas iš nevilties“ ir bandymas gelbėti žmonių gyvybes.
100 eurų vienkartinė išmoka būtų skirta nuo rugsėjo iki gruodžio pasiskiepijusiems vyresniems nei 75 metų žmonėms bei iki kitų metų balandžio pasiskiepijusiems sustiprinančia doze. Vienkartinę išmoka ketinama išmokėti gruodžio ir balandžio mėnesiais kartu su pensija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nord Pool“ sustabdžius prekybą rusiška elektra, jos importas stabdomas ir Lietuvoje
Elektros energijos biržos operatorė „Nord Pool“ nusprendė stabdyti prekybą rusiška elektra iš vienintelio jos importuotojo Baltijos šalyse – įmonių grupės „Inter RAO“. ...
-
Nauja tvarka verčia stvertis už galvų: statybų pažyma pabrango 17 kartų2
Paskutiniai gręžimai iki kol daugiabutyje neįsikėlė naujakuriai. Kiekviena detalė svarbi, mat tik kelios savaitės, kai įsigaliojo nauja tvarka – nuo gegužės 1-osios pažymą, kad statinys atitinka projektą, išduoda nebe valdininkai, o p...
-
Lietuvos energetikos agentūra: per savaitę šalyje brango degalai2
Benzino kainos Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje gegužės 9–13 dienomis didėjo 2–8 centrais už litrą, o dyzelinis kuras visur, išskyrus Lietuvą, pigo iki 5 centų už litrą, skelbia Lietuvos energetikos agentūra. ...
-
E. Lazauskas: bandomasis krovinių vežimas iš Ukrainos pasiteisino1
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) vadovas Egidijus Lazauskas teigia, kad bendrovei apie 60 tūkst. eurų į Ukrainą ir atgal kainavęs bandomasis krovinių vežimas pasiteisino. Anot jo, reisų dažnumą lems ne tik įmoni...
-
Baltijos prospekto estakadai – 8,75 mln. eurų iš valstybės1
Sulaukta Vyriausybės sprendimo dėl finansavimo Baltijos prospekto žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbams – šiais metais valstybė prie šio svarbaus susisiekimo objekto finansavimo prisidės 8,75 mln. eurų. Anot mero Vytauto Grubli...
-
G. Šimkus: karo fone investicijos į ekonomikos transformaciją – gyvybiškai svarbios
Neapibrėžtumas dėl karo prieš Ukrainą padarinių tampa vienu svarbiausių privačių investicijų barjeru bei ekonomikos plėtros trikdžiu, Baltijos šalių centrinių bankų seminare kartu su Europos investicijų banku (EIB) kalbėjo Lietuvo...
-
LLRI: jei nebus priimtas sprendimas dėl kainų indeksavimo viešuosiuose pirkimuose, projektai stos
Plėtojantis diskusijoms dėl statybų kainų indeksavimo, žaliavoms ir toliau drastiškai brangstant, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vadovė Elena Leontjeva pabrėžia, kad srityse, kur yra valstybės įsipareigojimas, tą daryti būtina, ...
-
Pratęsta išimtis – smulkūs ūkiai ką tik pamelžtą pieną galės pristatyti neatšaldytą1
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, įvertinęs aplinkybes, kurios lemia, kad dalis smulkiųjų ūkininkų nepasinaudoja valstybės parama pieno šaldymo įrangai įsigyti, nusprendė pieno tiekėjams dar bent ketveriems metams pratęsti pereinam...
-
VMI paaiškina: kaip bus taikoma PVM lengvata, įsigyjant Ukrainai paremti skirtas prekes ir paslaugas1
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad neatlygintinai pagalbai Ukrainos karo ar kitų nelaimių aukoms skirtos prekės ir su jomis susijusios paslaugos, tiekiamos paramos gavėjams arba kitiems nelaimių padarinių šalintojams, galės b...
-
Armėnijoje elektrą gamins lietuvių įrengtos saulės jėgainės1
Armėnijos regionuose įsikūrusias aštuonias viešąsias įstaigas – mokyklas, vaikų ir jaunimo centrus, muziejų – elektros energija aprūpins Lietuvos saulės energetikos bendrovės įrengtos saulės elektrinės. Bendra elektrini...