- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo, kad iš žmonių, gaunančių minimalią algą, nebūtų galima išieškoti skolų. Darbdavių atstovai, ekonomistai ir antstoliai skeptiški – esą dėl tokio sprendimo nukentėtų tie, kuriems įsiskolinta, o dėl to visiems esą blogėtų ir kreditavimo sąlygos. Kodėl prireikė tokio siūlymo ir kas padengtų skolininkų įsipareigojimus? Apie tai pokalbis su socialinės apsaugos ir darbo viceministru Vytautu Šilinsku.
– Atlikome nemažą analizę ir pastebėjome kelis įdomius dalykus. Pirma – lietuviai nemėgsta skolintis. Namų ūkių skola Lietuvoje bene mažiausia. Tik pora šalių ES turi mažesnę ūkių skolą. Tačiau pastebėjome, kad gana daug pradelstų skolų – per 200 tūkst. žmonių turi pradelstų skolų, tai didelis skaičius, nes per 14 proc. darbingo amžiaus žmonių įbridę į skolas. Preliminariai panagrinėjome, kas pagrindiniai kreditoriai. Darome išvadą, kad į skolas lietuviai dažniausiai įbrenda iš skurdo. Pagrindiniai kreditoriai buvo komunalinių paslaugų teikėjai: nesusimokėjo už elektrą, šildymą, telefonų ryšį. Taip pat baudos, kurių dažniausios – už važiavimą be bilieto. Tai rodo, kad neturėjo iš ko susimokėti. Trečias tarp dažniausių kreditorių – greitieji kreditai. Žmonės skolinasi su didelėmis palūkanomis ne iš gero gyvenimo. Tai korialiuoja su kita 2021 m. apklausa, kur kas trečias pilietis atsakė, kad, nutikus nenumatytai nelaimei, jie neturėtų 380 eurų santaupų. Kai žmonės gyvena be santaupų, dėl nenumatytų aplinkybių įbrenda į skolas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Mūsų tikslas – nagrinėjome, kaip sugrąžinti bedarbius į darbo rinką. Nustatėme, kad vienas iš keturių Užimtumo tarnybos klientų turi skolų ir jiems areštuotos sąskaitos. Kai pradėjome klausinėti žmonių, per 2 tūkst. žmonių net pripažįsta – sako, kad nedirba, nes yra beviltiškose skolose, o pradėjus dirbti, nebus iš ko pragyventi. Šiandienos išskaitos: iš minimalios algos, jei yra dvi ar daugiau skolų, išskaitoma daugiau nei 30 proc. Vadinasi, žmogui lieka apie 15 eurų per dieną. Dažnai tai yra ir daugiavaikėms šeimoms.
– Ar tada siūlymas neišskaityti skolų iš uždirbančių minimalų atlyginį teisingas kitų žmonių atžvilgiu? Ar tai nepaskatins dar labiau skolintis?
– Todėl ir nagrinėjome, kokie yra kreditoriai. Pagrindiniai – komunalinių paslaugų teikėjai, valstybė už nesumokėtas baudas ir greitieji kreditai. Jeigu žmogus neturi pajamų arba mažiau nei minimalią algą, gal tai nėra pats geriausias skolininkas ir gal jam nederėtų skolinti. Išlygų turėtų likti. Reikia mažiau išskaityti, kad žmonėms būtų didesnės paskatos dirbti. Kitas pasiūlymas – reikia griežtesnių ir dažnesnių sankcijų, jei žmonės dirba nelegaliai. Žiūrime iš abiejų pusių – kad reikia spausti dirbti legaliai, bet ir skatinti dirbti legaliai. Darbo inspekcija pagauna apie 1,9 tūkst. nelegaliai dirbančių, tačiau tik apie 700 jų pradeda tyrimo metu dirbti legaliai. Dėl kitų neturime informacijos, dar renkame, bet, tikėtina, kad, matydami, jog dirbti legaliai neapsimoka, dirba toliau nelegaliai.
Vadinasi, žmogui lieka apie 15 eurų per dieną. Dažnai tai yra ir daugiavaikėms šeimoms.
– Kas tokiu atveju padengs jų skolas?
– Šiuo metu, kai 25 tūkst. yra skolininkų, niekas nedengia jų skolų, nes jie nedirba, ir mes, kaip visuomenė, papildomai mokame už šių žmonių išlaikymą, nes jie kreipiasi dėl pašalpų, į „Maisto banką“ ir pan. Mūsų tikslas – kad kuo daugiau jų dirbtų ir užsidirbtų. Jei iš 25 tūkst. bedarbių skolininkų kas dešimtas pradėtų dirbti, per metus uždirbtų 25 mln. eurų darbo užmokesčio pajamų, tiek mažiau reikėtų išmokų, jie sumokėtų per 6,5 mln. eurų įvairių mokesčių ir įmokų. Tikrai kiekvienas nepradės dirbti, bet vienas iš dešimties tikrai galėtų būti realu.
– Kaip ministerija vertina darbdavių, ekonomistų pastebėjimą, kad kreditoriai, nesulaukę dalies skolų grąžinimo, gali suprastinti kreditavimo sąlygas visiems, kurie skolinasi.
– Kreditoriai nustato sąlygas tokias, kokias turi mokėjimo galimybes asmuo. Mes šnekame apie tuos, kurie jau nedirba ir skolų apskritai negrąžina. Kreditoriai laimėtų, jei asmuo jau dirba, uždirba, mes galime vertinti ir siekti, kad jis uždirbtų daugiau. Tikėtina, kad, turėdamas pajamų, grąžins ir skolas. Turime žmonėms parodyti kelią iš skolų, nes dažnai jie taip giliai įbridę ir nemato prasmės. Iš 200 tūkst. per 10 proc. skolininkų turi dvi ir daugiau pradelstų skolų, kur kreiptasi į antsolius. Dažnai jie nebemato prasmės apskritai grąžinti skolas. Mes norime paskatinti juos, paraginti, parodyti, kad jie gali užsidirbti, grąžinti skolas ir išbristi iš skolų liūno.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą1
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą3
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą8
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...