Neleistų išieškoti skolų iš uždirbančių minimalią algą: kai kurie dėl tokio pasiūlymo stoja piestu

– Atlikome nemažą analizę ir pastebėjome kelis įdomius dalykus. Pirma – lietuviai nemėgsta skolintis. Namų ūkių skola Lietuvoje bene mažiausia. Tik pora šalių ES turi mažesnę ūkių skolą. Tačiau pastebėjome, kad gana daug pradelstų skolų – per 200 tūkst. žmonių turi pradelstų skolų, tai didelis skaičius, nes per 14 proc. darbingo amžiaus žmonių įbridę į skolas. Preliminariai panagrinėjome, kas pagrindiniai kreditoriai. Darome išvadą, kad į skolas lietuviai dažniausiai įbrenda iš skurdo. Pagrindiniai kreditoriai buvo komunalinių paslaugų teikėjai: nesusimokėjo už elektrą, šildymą, telefonų ryšį. Taip pat baudos, kurių dažniausios – už važiavimą be bilieto. Tai rodo, kad neturėjo iš ko susimokėti. Trečias tarp dažniausių kreditorių – greitieji kreditai. Žmonės skolinasi su didelėmis palūkanomis ne iš gero gyvenimo. Tai korialiuoja su kita 2021 m. apklausa, kur kas trečias pilietis atsakė, kad, nutikus nenumatytai nelaimei, jie neturėtų 380 eurų santaupų. Kai žmonės gyvena be santaupų, dėl nenumatytų aplinkybių įbrenda į skolas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Mūsų tikslas – nagrinėjome, kaip sugrąžinti bedarbius į darbo rinką. Nustatėme, kad vienas iš keturių Užimtumo tarnybos klientų turi skolų ir jiems areštuotos sąskaitos. Kai pradėjome klausinėti žmonių, per 2 tūkst. žmonių net pripažįsta – sako, kad nedirba, nes yra beviltiškose skolose, o pradėjus dirbti, nebus iš ko pragyventi. Šiandienos išskaitos: iš minimalios algos, jei yra dvi ar daugiau skolų, išskaitoma daugiau nei 30 proc. Vadinasi, žmogui lieka apie 15 eurų per dieną. Dažnai tai yra ir daugiavaikėms šeimoms.

– Ar tada siūlymas neišskaityti skolų iš uždirbančių minimalų atlyginį teisingas kitų žmonių atžvilgiu? Ar tai nepaskatins dar labiau skolintis?

– Todėl ir nagrinėjome, kokie yra kreditoriai. Pagrindiniai – komunalinių paslaugų teikėjai, valstybė už nesumokėtas baudas ir greitieji kreditai. Jeigu žmogus neturi pajamų arba mažiau nei minimalią algą, gal tai nėra pats geriausias skolininkas ir gal jam nederėtų skolinti. Išlygų turėtų likti. Reikia mažiau išskaityti, kad žmonėms būtų didesnės paskatos dirbti. Kitas pasiūlymas – reikia griežtesnių ir dažnesnių sankcijų, jei žmonės dirba nelegaliai. Žiūrime iš abiejų pusių – kad reikia spausti dirbti legaliai, bet ir skatinti dirbti legaliai. Darbo inspekcija pagauna apie 1,9 tūkst. nelegaliai dirbančių, tačiau tik apie 700 jų pradeda tyrimo metu dirbti legaliai. Dėl kitų neturime informacijos, dar renkame, bet, tikėtina, kad, matydami, jog dirbti legaliai neapsimoka, dirba toliau nelegaliai.

Vadinasi, žmogui lieka apie 15 eurų per dieną. Dažnai tai yra ir daugiavaikėms šeimoms.

– Kas tokiu atveju padengs jų skolas?

– Šiuo metu, kai 25 tūkst. yra skolininkų, niekas nedengia jų skolų, nes jie nedirba, ir mes, kaip visuomenė, papildomai mokame už šių žmonių išlaikymą, nes jie kreipiasi dėl pašalpų, į „Maisto banką“ ir pan. Mūsų tikslas – kad kuo daugiau jų dirbtų ir užsidirbtų. Jei iš 25 tūkst. bedarbių skolininkų kas dešimtas pradėtų dirbti, per metus uždirbtų 25 mln. eurų darbo užmokesčio pajamų, tiek mažiau reikėtų išmokų, jie sumokėtų per 6,5 mln. eurų įvairių mokesčių ir įmokų. Tikrai kiekvienas nepradės dirbti, bet vienas iš dešimties tikrai galėtų būti realu.

– Kaip ministerija vertina darbdavių, ekonomistų pastebėjimą, kad kreditoriai, nesulaukę dalies skolų grąžinimo, gali suprastinti kreditavimo sąlygas visiems, kurie skolinasi.

– Kreditoriai nustato sąlygas tokias, kokias turi mokėjimo galimybes asmuo. Mes šnekame apie tuos, kurie jau nedirba ir skolų apskritai negrąžina. Kreditoriai laimėtų, jei asmuo jau dirba, uždirba, mes galime vertinti ir siekti, kad jis uždirbtų daugiau. Tikėtina, kad, turėdamas pajamų, grąžins ir skolas. Turime žmonėms parodyti kelią iš skolų, nes dažnai jie taip giliai įbridę ir nemato prasmės. Iš 200 tūkst. per 10 proc. skolininkų turi dvi ir daugiau pradelstų skolų, kur kreiptasi į antsolius. Dažnai jie nebemato prasmės apskritai grąžinti skolas. Mes norime paskatinti juos, paraginti, parodyti, kad jie gali užsidirbti, grąžinti skolas ir išbristi iš skolų liūno.