- Kristina Ruginytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Greičiausiai ne vienam yra tekę išmesti supelijusią batono riekę ar sugedusį ir vartoti nebetinkamą jogurtą. Tuo metu atrodo, kad tai nereikšmingos atliekos, tačiau Europos Komisijos (EK) duomenimis, kasmet žemyne išmetama apie 88 mln. tonų maisto.
Labdaros ir paramos fondo "Maisto bankas" paramos programų koordinatorė Laura Rutkauskienė sutiko pasikalbėti apie maisto švaistymą.
– Ar Lietuvoje taip pat reikėtų panašių įstatymų kaip Italijoje ar Prancūzijoje, draudžiančių prekybos centrams išmesti vartoti tinkamą maistą?
– Žinoma, toks įstatymas yra naudingas plačiąja prasme, kad maisto produktai nebūtų išmetami, neteršiama gamta, neeikvojami kiti ištekliai. Ir produktai atliktų savo tiesioginę funkciją – pamaitintų žmones, nes ES skursta apie 55 mln. žmonių, kurie negali sau leisti kas antrą dieną įsigyti kokybiško baltymų turtingo maisto. Džiugu, kad vis daugiau įmonių supranta maisto švaistymo žalą ir noriai prisideda prie mūsų veiklų, tačiau yra ir tokių, pas kurias nuvykus reikia daug aiškinti – joms atrodo, kad utilizuoti yra daug paprasčiau ir patogiau nei atiduoti. Tad, viena vertus, įstatymas tikrai palengvintų mūsų darbą derantis su prekybos centrais ir gamintojais, tačiau, antra vertus, kadangi vienintelis "Maisto bankas" vykdo maisto surinkimo funkciją Lietuvoje, susidurtume ir su finansiniais bei žmogiškaisiais iššūkiais – reikėtų daugiau savanorių, daugiau sandėlių, daugiau automobilių.
– Produktai ženklinami "geriausia iki" dažniausiai yra tinkami vartoti ir po šio termino. Kokiam terminui tai saugu?
– Žmonės buityje dažnai terminus "geriausia iki" ir "tinka vartoti iki" painioja arba net visai nežino, kad jie yra iš esmės skirtingi. Terminas "tinka vartoti iki" reiškia, kad prieš jus labai greitai gendantis maisto produktas ir jo vartojimas po nurodytos datos gali sukelti tiesioginį poveikį žmogaus sveikatai. O štai "geriausia iki" dažniausiai būna pažymėta ant ilgai negendančių maisto produktų: tai gali būti miltai, įvairios kruopos, konservuoti, džiovinti produktai. Pasibaigus produkto nurodytam "geriausia iki" terminui, jie, jei buvo laikomi tinkamai, yra dar saugūs vartoti, tačiau gali būti pasikeitusi viena kita jų savybė, pavyzdžiui susilpnėjęs maisto kvapas. Žinoma, prieš naudojant tokius maisto produktus reikėtų apžiūrėti ar pakuotė nebuvo suplyšusi, ar ant produkto nėra pelėsio, taip pat – ar maisto produktas buvo laikomas tinkamomis sąlygomis, kurios dažniausiai būna parašytos ant maisto produkto pakuotės. Rekomendacijas, kiek maistą po termino "geriausia iki" dar galima vartoti, įsakymu yra patvirtinusi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Štai, pavyzdžiui, duoną ir pyrago gaminius po termino "geriausia iki" galima vartoti dar penkias dienas, džiovintus vaisius, prieskonius, riešutus – dvi savaites.
– Ar pasitaiko tokių atvejų, kad kauniečiai patys ne akcijos metu atneša produktų "Maisto bankui"?
– Kartais, ypač sezono metu, žmonės atveža pačių užaugintų daržovių ar vaisių, kurių savo darže užsiaugino per daug, puiku, kai pirmiausia pagalvojama apie galimybę dalytis maistu, padėti skurstantiems, o ne išmesti. Tai nėra dažnas atvejis, kai žmonės atveža produktų, tačiau tais atvejais atiduodame maistą labdaros valgykloms. Jos maistą gali suvartoti greičiau. Taip pat ištisus metus paaukoti ilgiau negendančių produktų galima per interneto parduotuvę "Barbora". Džiaugiamės, kad žmonės išties pasinaudoja šiomis galimybėmis ir noriai prisideda prie nepasiturinčių žmonių maitinimo.
Neišmestas maistas padeda kitiems
Dažnai viešojoje erdvėje vyrauja nuostata, kad labdarą gauna tik asocialūs asmenys, tačiau tai netiesa. Kaune sandėlį kasdien pasiekiantis 1,5 tonos paskutinės dienos galiojimo maistas išskirstomas dažnai vaikus bei gausias šeimas remiančioms organizacijoms.
Viena tokių organizacijų, priimančių "Maisto banko" paramą – Vaikų dienos centras "Vaikų stotelė", esanti Karmelitų parapijoje. Centro koordinatorė Kristina Jonėnienė pasakoja, kad parama besibaigiančio galiojimo maisto produktais padeda vaikams išmokti gaminti maistą patiems, ekonomiškai panaudoti produktus ir,svarbiausia, neišmesti produktų.
"Norime, kad vaikai tais įgūdžiais pasidalytų namuose. Kai kuriose šeimose maistą gaminti nėra populiaru. Norime, kad vaikai pamatytų, kaip galima gaminti pigiau ir racionaliau, galėtų tai daryti ir namuose. Kai kurie vaikai taip ir daro. Visos šeimos taip pat turi maisto ir veterinarijos tarnybos rekomendacijas, kiek galima pratęsti "geriausia iki" terminą."
Europos Komisijos patarimai
EK neseniai išleido keletą patarimų, kaip išmesti mažiau maisto ir tuo pat metu sutaupyti pinigų.
1. Susiplanuokite, ką pirksite. "Maisto bankas" taip pat pataria apsipirkti su pirkinių sąrašu, bei nepasiduoti akcijų įtakai. Taip sutaupysime ne tik maisto, bet ir pinigų.
2. Patikrinkite suvartojimo datas. Dažnai painiojamos dvi frazės "tinka iki" bei "geriausia iki". "Tinka iki" reiškia, kad maisto produktą saugu vartoti iki nurodytos dienos (pvz., mėsą ir žuvį); "geriausia iki" reiškia, kad iki nurodytos datos produktas yra tinkamos kokybės, bet vėliau tokį produktą vartoti vis dar saugu.
3. Pasirūpinkite šaldytuvu. Siekiant išlaikyti maistą, tinkamą vartoti kuo ilgiau, šaldytuvas turi būti sandarus ir jame turi būti palaikoma 1–5°C temperatūra.
4. Maistą laikykite taip, kaip nurodyta ant pakuočių.
5. Naujus maisto produktus laikykite šaldytuvo ar spintelių lentynų gale, o senesnius – priekyje, taip pirmiau sieksite produkto, kurį suvartoti reikia greičiau.
6. Maistą tiekite mažomis porcijomis
7. Suvartokite likučius. Maisto likučius galite užšaldyti ir suvartoti vėliau. Pavyzdžiui, paruoštą patiekalą galite užšaldyti ir atitirpdyti jį vėliau, kai nenorėsite gaminti.
8. Panaudokite atliekas kompostui. Taip galite pasigaminti trąšų sodui bei daržui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...