- Parengė Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai įvesta kvota trūkstamų profesijų trečiųjų šalių piliečiams turi trūkumų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija peržiūrėjo esamą sistemą ir siūlo tobulinti kvotos nustatymo užsieniečiams tvarką, kad kvotų dydis ateityje labiau atitiktų darbo rinkos poreikius.
Pagrindinės leidimo dirbti išdavimo sąlygos: Lietuvoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus; pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpiau negu šešiems mėnesiams. Šiemet buvo leista įvežti 32 200 užsieniečių, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą – 11 600 darbuotojų paslaugų srityje, 9 500 – pramonės, 9 100 – statybos, 2 000 – žemės ūkyje.
Deja, kvotų limitas per keletą mėnesių buvo išnaudotas. Kiek atvykėlių išties įdarbinta mūsų šalyje, nežinoma. "Sodros" duomenimis, šiemet per dešimt mėnesių buvo įdarbinta kiek daugiau nei 23 tūkst. užsieniečių iš trečiųjų šalių. Transporto įmonėse įsidarbino 13 tūkst. užsieniečių iš trečiųjų šalių, statybos sektoriuje – maždaug 5 tūkst., likusieji – kituose sektoriuose.
"Užimtumo tarnyba (UŽT) išdavė rekordinius kiekius leidimų dirbti užsienio piliečiams, tačiau įvairiems sektoriams jų vis tiek trūksta. Aiški ir dar viena tendencija. Dalis darbuotojų nepasiliko dirbti Lietuvoje arba net nepradėjo darbo pagal išduotus leidimus, – teigia UŽT vadovė Inga Balnanosienė. – Akivaizdu, kad tai nėra patikimiausias būdas spręsti šią problemą. Užsieniečiai gauna leidimus, atvyksta, padirbėja, išvyksta. Vėliau grįžta, paskui vėl išvyksta.
Tvarumo šiose darbo vietose nebuvo anksčiau, nėra jo ir dabar. Leidimas išduodamas metams, sprendimas priimamas dvejiems, tačiau žmogus negali įsitvirtinti nuolat gyventi, kurti pridėtinę vertę, augti kartu su jį laikinai įdarbinusia įmone."
Esama praktika apskaičiuojant kvotas paskelbtais laisvų darbo vietų duomenimis neatitinka realybės.
"Esama praktika apskaičiuojant kvotas paskelbtais laisvų darbo vietų duomenimis neatitinka realybės. Analizuodami duomenis pastebime, kad kvota realybėje reiškia ne žmogaus įdarbinimą, o supaprastintą jo atsivežimo į Lietuvą procedūrą. Atvykę žmonės nebūtinai įsidarbina Lietuvoje. Svarbu paminėti ir tai, kad esamas kvotų reglamentavimas niekaip neriboja žmonių atvykimo į Lietuvą bendra tvarka ir įsidarbinimo", – teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
Išnaudojus kvotą, galima ir toliau įdarbinti trūkstamų profesijų užsieniečius, tačiau taikoma bendra "Dėl užsieniečių teisinės padėties" įstatyme nustatyta tvarka, t.y. atlikus darbo rinkos testą ir nustačius, kad į tą darbo vietą nėra tinkamo Lietuvos ar ES piliečio, reikės gauti leidimą dirbti arba sprendimą dėl atitikties darbo rinkos poreikiams.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija trūkstamų profesijų kvotos dydį užsieniečiams siūlo nustatyti atsižvelgiant į realiai įdarbintų asmenų skaičių ir išnaudotas kvotas.
Jeigu ekonominėje veikloje išnaudota daugiau nei 20 proc. patvirtinto kvotos dydžio, ateinantiems kalendoriniams metams siūloma nustatyti tokį patį kvotos dydį. Jeigu išnaudota iki 20 proc. patvirtinto kvotos dydžio, būtų nustatomas 50 proc. mažesnis kvotos dydis, nei buvo patvirtintas einamaisiais metais.
Išnaudojus visą kvotą, ateinantiems kalendoriniams metams kvotos dydis būtų nustatomas atsižvelgus į sudarytų darbo sutarčių su užsieniečiais iš trečiųjų šalių skaičių.
Pakeitus tvarką, preliminariais skaičiavimais, kitąmet kvotos leistų įdarbinti apie 35 tūkst. užsieniečių, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą: 16 tūkst. darbuotojų paslaugų srityje, 9 500 – pramonės, 9 100 – statybos, 1 tūkst. – žemės ūkyje. Kvotų užsieniečiams skaičius didėtų paslaugų srityje (kartu ir transporto sektoriui), mažėtų žemės ūkyje. Beje, trūkstamų profesijų sąrašas šiemet dar buvo papildytas naujomis profesijomis, atsižvelgus į socialinių partnerių pasiūlymus ir darbo rinkos poreikius.
Numatoma, kad kvotos dydį tvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru, iki gruodžio 10-osios.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...