Quantcast

Naujas ekonomikos raidos scenarijus – šviesesnių spalvų

"Nors ir stebime atsigavimo ženklus, tačiau dar nesitikime, kad 2021 m. pavyks atstatyti šiemet patirtus nuostolius", – teigė finansų ministras Vilius Šapoka, pristatydamas naują scenarijų, kaip šalies ekonomiką paveiks COVID-19 krizė 2020–2023 m. Šiemet ji susitrauks 7 proc., o 2021 m. tikėtinas optimistinis 5,9 proc. augimas. Jei neužsitęs pandemija.

Stabilumo deficitas – 1,17 mlrd. eurų

Tiesa, Finansų ministerijos šią savaitę paskelbtoms optimistinėms prognozėms nepalanki biudžeto pajamų ir išlaidų statistika. Centrinės valdžios deficitas šių metų sausį–gegužę buvo 1,172 mlrd. eurų. Penkių mėnesių centrinės valdžios balansas buvo 1,347 mlrd. eurų mažesnis nei pernai tuo pačiu metu.

Mokesčiai sudarė 53,3 proc. sausio–gegužės mėnesių centrinės valdžios pajamų, 36,4 proc. – socialinės įmokos. Per sausį–gegužę didžiausią išlaidų dalį sudarė socialinės išmokos – 58,2 proc., dotacijos – 12,8 proc. bei darbo užmokestis ir socialinis draudimas – 11,4 proc.

Centrinės valdžios pajamos gegužės mėnesį buvo 1,075 mlrd. eurų, išlaidos – 1,493 mlrd. Deficitas siekė 468,8 mln. eurų. Gegužės mėnesį pagrindinę centrinės valdžios sektoriaus pajamų dalį irgi sudarė mokesčiai, bet tik jau 44,6 proc.; sumažėjo ir socialinės įmokos iki 34,6 proc.

Kritimas ir kilimas

Naujausias Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijus: Lietuvos ekonomika dėl koronaviruso kris 7 proc., o kitąmet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 5,9 proc. Vėliau – 2022 ir 2023 m. – BVP vidutiniškai galėtų augti po 2,6 proc. per metus. Balandį ministerija prognozavo, kad Lietuvos BVP šiemet smuks 7,3 proc., o 2021 m. išaugs 6,6 proc.

Dėl COVID-19 viruso plitimo karantino režimas šalyje galiojo tris mėnesius – nuo kovo 16 d. iki birželio 16 d. Finansų ministerija pripažįsta, kad Lietuvoje apie porą mėnesių trukęs daugelio ekonominių veiklų ribojimas ir analogiškų priemonių taikymas kitose ES valstybėse – pagrindinėse Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto partnerėse, sukėlė precedento neturintį šoką šalies ūkiui, dėl kurio Lietuvos BVP nuosmukis antrą šių metų ketvirtį gali būti dviženklis. Scenarijaus sudarymo metu disponuoti statistiniai duomenys rodo, kad šoko sukeltas ekonomikos smukimo dugnas buvo pasiektas balandžio mėnesį, o pradedant geguže, kai beveik nebeliko ekonominės veiklos ribojimų, ekonominis aktyvumas ėmė laipsniškai atsigauti.

"Nors ir stebime atsigavimo ženklus, tačiau dar nesitikime, kad 2021 m. pavyks atstatyti šiemet patirtus nuostolius, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija. Bendrasis vidaus produktas palyginamosiomis kainomis bus artimas 2019 m. pasiektam lygiui tik 2022 m., o darbo rinka nebus visiškai atsigavusi visą vidutinį laikotarpį (iki 2023 m. pabaigos – red. past.). Todėl dabar kritiškai svarbu veiksmingai taikyti ekonomikos atsigavimą ir augimą skatinančias priemones – racionaliai ir efektyviai investuoti mūsų valstybės ir ES lėšas tam, kad jomis finansuojami projektai kurtų ilgalaikes kokybiškas darbo vietas, suteiktų persikvalifikavimo galimybes ir atkurtų stabilią Lietuvos finansų padėtį", – aiškina finansų ministras V.Šapoka.

Nors ir stebime atsigavimo ženklus, tačiau dar nesitikime, kad 2021 m. pavyks atstatyti šiemet patirtus nuostolius, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija.

Kitų prognozės – panašios

Lietuvos bankas birželio 6-ąją irgi atnaujino galimus ūkio raidos scenarijus – palankųjį, bazinį ir atšiaurųjį. Pagal atnaujintą bazinį, t.y. labiausiai tikėtiną, scenarijų šalies centrinis bankas prognozavo ne taip šviesiai, kaip Finansų ministerija. BVP šiemet greičiausiai kris 9,7 proc. Lietuvos banko bazinis scenarijus pagrįstas prielaida, kad griežčiausios karantino priemonės atšauktos gegužės mėnesį, o paklausa ir ekonomika atsigauna palyginti lėtai. Numatoma, kad dėl pandemijos poveikio nedarbo lygis šiemet išaugs ir sieks 11,9, vidutinis darbo užmokestis sumažės 2,6 proc., o infliacija sudarys 0,6 proc.

Atšiauriojo scenarijaus atveju BVP sumažėtų 17 proc. Remiamasi prielaida, kad viruso plitimo pasaulyje nepavyksta suvaldyti iki tol, kol nėra išrandamos medicininės priemonės kovai su šiuo virusu. Todėl tiek pasaulio, tiek Lietuvos ekonomikos aktyvumas vis dar prislopintas, o ilgesniu laikotarpiu padaroma didesnė žala ekonomikai.

Pagal palankųjį Lietuvos banko scenarijų, kuris yra toks, kaip ir Finansų ministerijos, numatoma, kad BVP smuks 7 proc., remiantis prielaida, kad viruso protrūkis pasaulyje suvaldomas gana greitai, o pasaulio ir Lietuvos ekonomika palaipsniui grįžta į vėžes be didelių neigiamų ilgalaikių padarinių.

Verslas traukiasi

Pasak Finansų ministerijos, Europos Komisijos gegužės mėnesį paskelbtose prognozėse numatoma, kad ekonominė situacija ES valstybėse – pagrindinėse Lietuvos užsienio prekybos partnerėse, pradedant trečiuoju 2020 m. ketvirčiu, laipsniškai gerės, o nuo antro 2021 m. ketvirčio visose šiose valstybėse numatomas BVP augimas. Remiantis šiomis prielaidomis paklausa prekėms ir paslaugoms iš Lietuvos esą turėtų laipsniškai augti, jeigu neatsiras naujų verslą varžančių politinių sprendimų.

Mūsų ekonomika labai priklausoma nuo prekių ir paslaugų eksporto. Muitinės duomenimis, jau per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvos prekių eksportas sumažėjo 0,5 proc., o lietuviškos kilmės prekių – 2,9 proc. Balandžio mėnuo, kai visos pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos buvo sukaustytos COVID-19 pandemijos, buvo ypač nepalankus tarptautinei prekybai – Lietuvos prekių eksportas smuko 21,5 proc., o lietuviškos kilmės prekių – net 25,8 proc.

Išorės aplinka vidutiniu laikotarpiu išliks nestabili, o pagrindinių Lietuvos užsienio prekybos partnerių ekonomikų atsigavimo perspektyvos trapios. Scenarijaus sudarymo metu COVID-19 viruso plėtra pasaulyje nebuvo suvaldyta, todėl egzistuoja rizika, kad jo protrūkių suvaldymui pasaulio valstybėms vėl gali tekti taikyti neigiamą įtaką ekonomikai darančias priemones. Neišnyko ir kietojo "Brexit" rizika, vidutiniu laikotarpiu galinti sukelti neigiamas ekonominius padarinius tiek ES valstybių, tiek Lietuvos ekonomikoms. Išlieka rizika, kad gali kisti tarptautinės prekybos sąlygos. Jeigu šios rizikos realizuotųsi, Finansų ministerija vis dėlto mano, kad šiemet BVP galėtų smukti 16,8 proc., o Lietuvos ekonomikos atsigavimas užtruktų ilgiau, nei numatyta baziniame scenarijuje.

Neigiama pandemijos įtaka finansinei verslo padėčiai ir lūkesčiams dėl ateities lems mažėsiančias investicijas 2020 m. COVID-19 krizės sutrikdytas verslas atsargiau imsis investicinių planų, o dėl sumažėjusios paklausos turimi pakankami gamybiniai pajėgumai leis atidėti plėtros projektus. Investicinį procesą šalyje, tikimasi, palaikys Vyriausybės ekonomikos skatinimo priemonės, greitesnis ES fondų lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimas. Viešojo sektoriaus investicijos šiemet turėtų didėti, tačiau to nepakaks, kad būtų atsvertas investicijų mažėjimas privačiame sektoriuje.

Darbas ir uždarbis

Finansų ministerija primena, kad COVID-19 viruso pandemija ir ekonominės veiklos ribojimas neigiamai paveikė ir darbo rinką. Šiemet šalyje nedarbo lygis, tikėtina, išaugs iki 9,5 proc. (praėjusio pirmadienio duomenimis, siekė jau 12,1 proc.), o užimtų gyventojų skaičius sumažės 2,8 proc. Tikinama, kad teigiamą poveikį darbo vietoms ir užimtumui turės Vyriausybės teikiamos subsidijos įmonėms už prastovas ir parama savarankiškai dirbantiesiems bei įmonių gebėjimas prisitaikyti vykdyti veiklą neįprastomis pandemijos sąlygomis. 2021 m., atsigaunant ekonominiam aktyvumui ir išaugus darbo jėgos paklausai, nedarbo lygis sumažės iki 8,1 proc. (vėlesniais vidutinio laikotarpio metais mažės lėčiau ir vidutinio laikotarpio pabaigoje sudarys 6,6 proc.).

Manoma, darbo jėgos pasiūlą 2023-iųjų pabaigoje ribos gilėjanti visuomenės senėjimo problema, todėl užimtumo augimas yra mažiau tikėtinas. Siekiant išvengti išaugusio struktūrinio ir ilgalaikio nedarbo bus labai svarbu aktyviomis darbo rinkos priemonėmis apsaugoti labiausiai pažeidžiamus darbo rinkos grupių asmenis, kurie potencialiai daugiau nukentės dėl pandemijos – jaunimą ir žemos kvalifikacijos bei nekvalifikuotus darbuotojus, taip pat darbuotojus, pagal darbo pobūdį negalinčius dirbti nuotoliniu būdu. Finansų ministerijos ekspertai, rengę ūkio raidos scenarijų, pripažįsta, kad užsitęsęs aukštas nedarbo lygis slopintų šalies ekonomikos plėtros potencialą, ribotų namų ūkių pajamas ir vartojimo augimą, padidintų pajamų nelygybę ir skurdo riziką.

Pandemijos sukeltas poveikis darbo rinkai prislopins darbo užmokesčio augimo tempą. Šiemet darbo užmokestis labiausiai augs viešajame sektoriuje. Privačiajame sektoriuje daliai įmonių, susidūrus su pasiūlos ir paklausos sumažėjimu ir paskelbus prastovas bei tuo pat metu laikinai Lietuvoje sumažėjus darbo jėgos paklausai, atlyginimų augimas vertinamas prasčiau. Tačiau tikimasi, kad Vyriausybės numatytos ekonomikos skatinimo priemonės, parama įmonėms, patyrusioms veiklos sutrikimus dėl COVID-19 viruso pandemijos, bei nuo šių metų pradžios padidinta minimali mėnesinė alga ribos darbo pajamų praradimą labiausiai pažeidžiamiems darbuotojams.

Kad ir kaip ten būtų, numatoma, kad šiemet vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje augs 1,8 proc., o 2021 m. jo augimo tempas paspartės iki 3,3 proc., dar po dvejų metų turėtų priartėti prie 5 proc.

Nelaukiama kainų šuolio

Vidutinė metinė infliacija šalyje 2020 m. sumažės iki 0,7 proc. 2021 metais energijos prekių kainų mažėjimo nenumatoma, todėl infliacijos tempas paspartės iki 1,7 proc., o vidutinio laikotarpio pabaigoje – iki 2 proc.

Kainų pokyčiams 2020–2023 m. didžiausią įtaką darys pasaulinių kainų, ypač energijos ir maisto prekių, pokyčiai, padėtis darbo rinkoje ir sprendimai dėl administruojamų kainų. Dėl COVID-19 viruso pandemijos prislopus ekonominiam aktyvumui smuko globali naftos ir kitų energijos prekių paklausa, kuri lėmė stiprų energijos prekių kainų sumažėjimą. Balandžio mėnesį antroje pusėje pasaulinė naftos kaina laikinai nukrito žemiau 20 JAV dolerių už barelį ir pasiekė lygį, koks buvo paskutinį kartą fiksuotas 2002 m. Pastarosiomis savaitėmis stebimas laipsniškas naftos kainų atsigavimas (iki 40 JAV dolerių už barelį birželio viduryje).

O esminis infliacijos Lietuvoje lėtėjimo 2020 m. veiksnys bus transporto priemonių degalų, šilumos energijos, dujų, elektros energijos kainos sumažinimas nuo liepos 1 d. Kitas paminėtas infliaciją galimai sumažinsiantis veiksnys – palankesnės maisto produktų kainos. Pasaulinė maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) mano, kad jas gali nulemti smukusios maisto tiekimo paslaugų paklausos ir padidėjusios atsargos pasaulyje, susijusios su COVID-19 pandemija ir ekonominiais sunkumais.

Deja, daugelio paslaugų kainų augimo tempas bus pastebimas, nes tai žmonių pajamos šiemet didesnės. Nuo sausio 1-osios padidinta minimali mėnesinė alga, todėl esminio paslaugų kainų augimo sulėtėjimo Finansų ministerija šiemet nesitiki.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Robinson

Robinson portretas
Dabbar „Google“ moka nuo 6285 iki 7392 USD per savaitę už darbą internete iš namų. Įstojau į šį darbą prieš du mėnesius ir per pirmąją šio sandorio savaitę uždirbau 6457 USD. Šis darbas yra tikrai neįtikėtinas ir kiekvieną dieną man suteikia didelę pajamų dalį. Esu tikras, kad pasieksite geriausią rezultatą. Apie tai skaitykite čia.. ...............>>>>>>>>  cutt.ly/yyvKV2u

Ekonomistas

Ekonomistas portretas
Pilstymas is tuščio į kiaurą: Krize pajausime tik po 10-12 mėnesiu.

matosi

matosi portretas
kad sapoka turi meniskos /dimensijos/ kaip ir vasilius tik gaila kad abieju dimensijos ne is /meno/ pasaulio o melagisciu skyriaus?...o kur slepiamas magnumfondas?.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių