- Šarūnas Sabaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė trečiadienį nesvarstė naujos medienos pardavimo tvarkos – pagal ją pirmenybė įsigyti valstybinės medienos būtų suteikta Lietuvoje veikiančioms šalies ar užsienio įmonėms, perdirbančioms didžiąją dalį įsigytos medienos ir neturinčioms skolų.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad Miškų įstatymo pataisos turėtų būti svarstomos pirmadienį Vyriausybės pasitarime, gavus daugiau informacijos dėl jas kritikuojančių Konkurencijos tarybos bei Europos teisės departamento pastabų.
„Šiais pakeitimais siekiame, kad Lietuva netaptų žaliavinės medienos eksportuotoja, o didžiausia pridėtinė vertė būtų sukuriama būtent Lietuvoje. Visuomenės lūkestis yra mažinti miško iškirtimo kiekius, kad šie resursai nebūtų eikvojami ir juolab eksportuojami, pridėtinę vertę sukuriant užsienyje“, – BNS sakė K. Mažeika.
„Medienos turėtų užtekti Lietuvoje esančioms darbo vietoms išlaikyti ir galbūt kurti, o ne užsienyje“, – pridūrė jis.
Aplinkos ministerija siūlo, kad pirmenybė būtų teikiama medienos perdirbėjams, per paskutinius trejus metus panaudojusiems 80 proc. ar daugiau įsigytos medienos ir Lietuvoje turintiems bent penkis darbuotojus. Be to, jie privalės neturėti pradelstų skolų, įskaitant šalies biudžetui ir „Sodrai“.
Anot projekto rengėjų, tokiu būdu mediena pagal ilgalaikes ir pusmetines sutartis būtų parduodama didesnę pridėtinę vertę ir darbo vietas kuriančioms įmonėms.
Tačiau su tuo nesutinka Medienos prekybos asociacija. Jos vadovas, medienos prekybos įmonės „Litforina“ direktorius Egidijus Kontrimavičius BNS anksčiau sakė, kad pataisos prieštarauja ES teisei, jos iš medienos aukcionų eliminuotų užsienio įmones, o medienos žaliavos kainas numuštų 30 procentų.
Su siūlomais įstatymo pakeitimais nesutinka ir Teisingumo ministerija, Konkurencijos taryba, Valstybinių miškų urėdija. Jos pastebi, kad projektas galimai prieštarauja laisvam prekių judėjimo ES rinkoje principui, todėl siūlo projektą derinti su EK, nes nauja tvarka gali būti vertinama kaip neleistina valstybės pagalba.
K. Mažeikia pabrėžė, kad panašios į ministerijos siūlomas priemones taikomis ir kitose ES šalyse.
„Tokias priemones yra įsivedusios kitos šalys įvairiais lygmenimis ir jos tikrai neprieštarauja (ES teisei – BNS). Jei reikės suderinti, tai bus padaryta. Tai visgi yra išteklių, kurių negalima eikvoti, klausimas“, – aiškino ministras.
Teisingumo ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Medienos prekybos asociacija taip pat siūlė išsamiai atskleisti, kaip būtų įgyvendinama nauja tvarka.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas1
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis3
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti8
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...