- Dainora Karklytė, Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentūroje ketvirtadienį įvykus plačiai diskusijai apie nacionalinio plėtros banko projektą, šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta teigia, kad, norint sukurti stiprią tokią instituciją, vertinga svarstyti apie jau egzistuojančių finansų plėtros įstaigų sujungimą.
Taip pat, pažymėjo S. Krėpšta, diskusijos metu buvo įvardintos sritys, kurios neturėtų būti priskirtos nacionalinio plėtros banko veiklai.
„Diskutavome, kuo bankas neturėtų užsiimti ir kokie yra blogieji pavyzdžiai. Čia buvo prieita prie bendros nuomonės, kad mažmeninė bankininkystė neturėtų būti tokio banko strategijos dalis, nes ši sritis yra padengiama komercinių bankų. Jos restartavimas atskiroje institucijoje kainuotų labai daug ir neatneštų tos naudos, kokios siekiama“, – ketvirtadienį Prezidentūroje po vykusios diskusijos apie nacionalinį plėtros banką surengtoje spaudos konferencijoje sakė S. Krėpšta.
Pasak jo, aptarta ir egzistuojančių įstaigų konsolidavimo galimybė.
„Vertinga būtų galvoti apie jau egzistuojančių dabartinių finansų plėtros įstaigų – INVEGOS, VIPOS (Viešųjų investicijų plėtros agentūra – ELTA), Žemės ūkio garantijos fondo – konsolidavimą ir sujungimą tam, kad turėtume stipresnę instituciją“, – pridūrė G. Nausėdos vyr. patarėjas.
Prezidentūroje vykusioje diskusijoje „Nacionalinis plėtros bankas: veiklos kryptys ir efektyvus valdymas“ pranešimą taip pat skaitė Tarptautinio valiutos fondo pirmininkė ir generalinė direktorė Kristalina Georgieva bei Vokietijos valstybinio plėtros banko „KfW“ generalinis sekretorius Lutzas Christianas Funke, finansų ekspertai, politinių frakcijų atstovai.
Finansų ministras Vilius Šapoka pakartojo, kad šaliai reikia turėti stiprią nacionalinę plėtros įstaigą, konsoliduojant tris jau esamas.
„Manau, kad tikrai yra augantis konsensusas, jog reikia konsoliduoti į vieną stiprią struktūrą tris nacionalinės plėtros įstaigas: Žemės ūkio paskolų garantijų fondą, „Invegą” ir Viešųjų investicijų plėtros agentūrą. Vienoje vietoje būtų galima ir sustiprinti kompetenciją, ir pritraukti privačių lėšų, kad būtų padengti finansavimo trūkumai tokiose srityse, kaip smulkaus ir vidutinio verslo finansavimas, o kalbant apie mažmeninę bankininkystę, yra konsensusas, kad tai būtų per rizikinga, per brangu ir šaliai naudos tai neatneš”, – sakė V. Šapoka.
Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas sakė, jog diskusijoje nuomonės dėl mažmeninės bankininkystės išsiskyrė.
„Pagal šiandieninę situaciją paslaugų regionuose trūksta, jų trūksta kuo toliau vis daugiau, net elementarių finansinių konsultacijų, ką anksčiau atlikdavo bankų skyriai, ten dirbantys specialistai. Dabar tų skyrių stipriai mažėja, šiandien visus didžiuosius bankus sudėjus į krūvą, turbūt yra likę apie 140 skyrių, ir jie daugiausia yra didžiuosiuose miestuose”, – sakė V. Ąžuolas.
Tuo metu „Investuotojų forumo” valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas sakė, kad valstybinis bankas turėtų savo vietą rinkoje, ir pritarė tam, kad jis neturėtų užsiimti mažmenine bankininkyste.
„Mano nuomonė, kad valstybinis bankas turi savo vietą, ir rinkoje jis būtų priimtas. Vienintelis klausimas išlieka, ar jis turi užimti plėtros banko vaidmenį, sujungiant nacionalines plėtros įstaigas, ar tai galėtų būti iš tikrųjų bankas. Bet pritariu, kad mažmeninė bankininkystė neturėtų būti šito banko darbo dalis”, – sakė jis.
Diskusijoje nuotoliniu būdu pasisakiusi Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgieva sakė, kad valstybiniai bankai turi numanomas arba aiškias Vyriausybės garantijas, dėl to jų finansavimo išlaidos yra mažos, tačiau gali kilti didelė fiskalinė rizika.
„Siekiant sumažinti šią riziką, prieš priimant sprendimą naudoti valstybinius bankus socialiniams tikslams pasiekti, reikia atlikti griežtą, išsamią ir skaidrią poveikio viešiesiems finansams analizę. Antra, siekiant išlaikyti finansinį stabilumą”, – sakė K. Georgieva.
Taip pat, anot jos, siekiant išlaikyti finansinį stabilumą, paramos programos per valstybinius bankus turi būti tinkamai ir skaidriai finansuojamos, o Vyriausybė turėtų būti pasirengusi remti šiuos bankus, be kita ko, prireikus, laiku juos rekapitalizuojant.
K. Georgieva pastebi, kad kartais trūksta veiksmingo valdymo paskatų, o tai gali lemti neveiksmingus ir silpnai valdomus bankus. Siekiant to išvengti, labai svarbus patikimas valdymas, nepriklausomas nuo politinės įtakos, tvirtas reguliavimas ir priežiūra, sako TVF vadovė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Žiniasklaida: Muitinės departamentas tikrina I. Vėgėlės šeimos verslą dėl sankcijų laikymosi2
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus31
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų1
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...