Nacionalinis plėtros bankas galėtų atsirasti sujungus finansų plėtros įstaigas

Prezidentūroje ketvirtadienį įvykus plačiai diskusijai apie nacionalinio plėtros banko projektą, šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta teigia, kad, norint sukurti stiprią tokią instituciją, vertinga svarstyti apie jau egzistuojančių finansų plėtros įstaigų sujungimą.

Taip pat, pažymėjo S. Krėpšta, diskusijos metu buvo įvardintos sritys, kurios neturėtų būti priskirtos nacionalinio plėtros banko veiklai.

„Diskutavome, kuo bankas neturėtų užsiimti ir kokie yra blogieji pavyzdžiai. Čia buvo prieita prie bendros nuomonės, kad mažmeninė bankininkystė neturėtų būti tokio banko strategijos dalis, nes ši sritis yra padengiama komercinių bankų. Jos restartavimas atskiroje institucijoje kainuotų labai daug ir neatneštų tos naudos, kokios siekiama“, – ketvirtadienį Prezidentūroje po vykusios diskusijos apie nacionalinį plėtros banką surengtoje spaudos konferencijoje sakė S. Krėpšta.

Pasak jo, aptarta ir egzistuojančių įstaigų konsolidavimo galimybė.

„Vertinga būtų galvoti apie jau egzistuojančių dabartinių finansų plėtros įstaigų – INVEGOS, VIPOS (Viešųjų investicijų plėtros agentūra – ELTA), Žemės ūkio garantijos fondo – konsolidavimą ir sujungimą tam, kad turėtume stipresnę instituciją“, – pridūrė G. Nausėdos vyr. patarėjas.

Prezidentūroje vykusioje diskusijoje „Nacionalinis plėtros bankas: veiklos kryptys ir efektyvus valdymas“ pranešimą taip pat skaitė Tarptautinio valiutos fondo pirmininkė ir generalinė direktorė Kristalina Georgieva bei Vokietijos valstybinio plėtros banko „KfW“ generalinis sekretorius Lutzas Christianas Funke, finansų ekspertai, politinių frakcijų atstovai.

Finansų ministras Vilius Šapoka pakartojo, kad šaliai reikia turėti stiprią nacionalinę plėtros įstaigą, konsoliduojant tris jau esamas.

„Manau, kad tikrai yra augantis konsensusas, jog reikia konsoliduoti į vieną stiprią struktūrą tris nacionalinės plėtros įstaigas: Žemės ūkio paskolų garantijų fondą, „Invegą” ir Viešųjų investicijų plėtros agentūrą. Vienoje vietoje būtų galima ir sustiprinti kompetenciją, ir pritraukti privačių lėšų, kad būtų padengti finansavimo trūkumai tokiose srityse, kaip smulkaus ir vidutinio verslo finansavimas, o kalbant apie mažmeninę bankininkystę, yra konsensusas, kad tai būtų per rizikinga, per brangu ir šaliai naudos tai neatneš”, – sakė V. Šapoka.

Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas sakė, jog diskusijoje nuomonės dėl mažmeninės bankininkystės išsiskyrė.

„Pagal šiandieninę situaciją paslaugų regionuose trūksta, jų trūksta kuo toliau vis daugiau, net elementarių finansinių konsultacijų, ką anksčiau atlikdavo bankų skyriai, ten dirbantys specialistai. Dabar tų skyrių stipriai mažėja, šiandien visus didžiuosius bankus sudėjus į krūvą, turbūt yra likę apie 140 skyrių, ir jie daugiausia yra didžiuosiuose miestuose”, – sakė V. Ąžuolas.

Tuo metu „Investuotojų forumo” valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas sakė, kad valstybinis bankas turėtų savo vietą rinkoje, ir pritarė tam, kad jis neturėtų užsiimti mažmenine bankininkyste.

„Mano nuomonė, kad valstybinis bankas turi savo vietą, ir rinkoje jis būtų priimtas. Vienintelis klausimas išlieka, ar jis turi užimti plėtros banko vaidmenį, sujungiant nacionalines plėtros įstaigas, ar tai galėtų būti iš tikrųjų bankas. Bet pritariu, kad mažmeninė bankininkystė neturėtų būti šito banko darbo dalis”, – sakė jis.

Diskusijoje nuotoliniu būdu pasisakiusi Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgieva sakė, kad valstybiniai bankai turi numanomas arba aiškias Vyriausybės garantijas, dėl to jų finansavimo išlaidos yra mažos, tačiau gali kilti didelė fiskalinė rizika.

„Siekiant sumažinti šią riziką, prieš priimant sprendimą naudoti valstybinius bankus socialiniams tikslams pasiekti, reikia atlikti griežtą, išsamią ir skaidrią poveikio viešiesiems finansams analizę. Antra, siekiant išlaikyti finansinį stabilumą”, – sakė K. Georgieva.

Taip pat, anot jos, siekiant išlaikyti finansinį stabilumą, paramos programos per valstybinius bankus turi būti tinkamai ir skaidriai finansuojamos, o Vyriausybė turėtų būti pasirengusi remti šiuos bankus, be kita ko, prireikus, laiku juos rekapitalizuojant.

K. Georgieva pastebi, kad kartais trūksta veiksmingo valdymo paskatų, o tai gali lemti neveiksmingus ir silpnai valdomus bankus. Siekiant to išvengti, labai svarbus patikimas valdymas, nepriklausomas nuo politinės įtakos, tvirtas reguliavimas ir priežiūra, sako TVF vadovė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kis

Kis portretas
Na apie bankus ir ju butinuma Krepsta nors is kuklumo galetu pasireiksti prezidentui,juk tiek metu pradirbes bankuose ir ne paciuose zemiausiame lygyje,manau prezidentas turi zinoti viska?Bijau rasineti,bet ka skaitau is spaudos ir pasisakymu,tai bankai daro pinigus is oro,kodel mes negalime tureti banko,kuris tikrai pasitarnautu saliai krizes metais?

Alis...

Alis... portretas
įdomu...
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių