Nacionalinis bankas priartėjo dar per žingsnį

Šią savaitę surengta dar viena diskusija apie nacionalinio banko steigimą Lietuvoje. Sutarta, kad toks bankas arba fondas neturėtų teikti mažmeninių paslaugų, bet kredituotų verslą, nurodo prezidentūra.

Sunku gauti kreditą

Europos Komisijos teigimu, šiuo metu Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES, todėl didėja ir sisteminė rizika. Trims didžiausiems bankams – "Swedbank", SEB ir "Luminor" priklauso apie 80 proc. rinkos. Esant tokiai situacijai paskolas gauti nėra lengva ir didžiajam verslui, ką jau kalbėti apie mažąjį.

Be to, smulkieji ir vidutiniai verslininkai atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu nelengva gauti valstybės institucijų valdomų "Invegos", Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo kreditavimą.

Pagalba smulkiesiems

Nuotolinėje apskritojo stalo diskusijoje "Nacionalinis plėtros bankas: poreikis, strategija ir tolesni veiksmai" dalyvavo Prezidentas Gitanas Nausėda, gerąja patirtimi dalijosi Prancūzijos plėtros banko "BPI France" vadovas Nicolas Dufourcq, institucijos steigimo žingsnius aptarė finansų ministrė Gintarė Skaistė, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, Pasaulio banko ekspertas Marius Vismantas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė ir startuolio "TransferGo" įkūrėjas Daumantas Dvilinskas.

Šalies vadovo pasiūlyto Nacionalinio plėtros banko funkcijas atliekančio Nacionalinio plėtros fondo steigimas yra numatytas naujojoje Vyriausybės programoje. Jo tikslas – sujungti viešojo ir privataus sektoriaus finansinius išteklius ir juos nukreipti į valstybės prioritetines sritis.

Pasak prezidentūros atstovų, ankstesnės Vyriausybės svarstymuose taip pat buvo užuominų į tam tikras mažmenines paslaugas. Tačiau dabar iš esmės sutarta, kokia tai turėtų būti įstaiga. Ši finansų institucija padėtų užpildyti rinkos spragas, teikdama finansavimą jaunų inovatyvių įmonių veiklos pradžiai, kredituodama vidutinį ir smulkųjį verslą, vystydama finansines priemones įmonėms, siekiančioms tvaraus augimo ir eksporto plėtros. Ši institucija nekonkuruotų su kitais rinkos dalyviais, o papildytų rinką. Siekiama, kad steigiama institucija konsoliduotų jau veikiančias nacionalines plėtros įstaigas šalyje ir orientuotųsi į verslo finansavimą, neteikdama mažmeninių finansinių paslaugų.

Nacionalinis bankas turi būti valdomas profesionaliai, depolitizuotai ir spręsti įsisenėjusią verslo kreditavimo stygiaus problemą šalyje.

"Naujojoje Vyriausybės programoje numatytas Nacionalinio plėtros fondo steigimas atliepia mano siūlytą Nacionalinio plėtros banko įkūrimo idėją. Šiuo etapu ypač svarbu sutarti, kad institucija pasiektų du pagrindinius tikslus. Pirma, kad Lietuvos verslas – tiek jaunos, tiek jau pažengusios ir stiprios įmonės – turėtų efektyvią prieigą prie finansavimo ir taip prisidėtų prie Lietuvos ekonomikos potencialo realizavimo, kurtų naujas aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, skatintų investicijas į aukštąsias technologijas. Antra, svarbu, kad institucija taptų stipria finansine organizacija, kuri padėtų plėtoti žaliosios ekonomikos prioritetus, skaitmenizaciją ir prisidėtų prie regionų atskirties mažinimo", – diskusijoje sakė Prezidentas ir akcentavo, kad ši institucija turi būti valdoma profesionaliai, depolitizuotai bei spręsti įsisenėjusią verslo kreditavimo stygiaus problemą šalyje.

Prezidentas atkreipė dėmesį, kad valstybinių įstaigų veiklos persidengimas ir konkuravimas tarpusavyje yra žalinga praktika, būdinga ne tik verslo finansavimo, bet ir inovacijų sektoriui. Todėl būtina konsoliduoti net penkių jau veikiančių finansinės plėtros įstaigų funkcijas į vieną stiprų darinį, kuris veiktų efektyviai ir užtikrintų, kad finansavimo paslaugas verslas gautų vienoje vietoje.

Nekonkuruos su komerciniais

Finansų ministrė G.Skaistė taip pat mano, kad konkuruoti su bankais šitose srityje būtų neefektyvu. Pasak jos, tikslesnius banko apmatus ketinama parengti atlikus studiją, kuri padėtų įvertinti ir nacionalinių plėtros įstaigų galimos konsolidacijos efektą.

Aplinkos ministro S.Gentvilo pastebėjimu, kreditavimo problema šalyje išties opi, nuo to nukenčia su žiedine ekonomika ir energetiniu efektyvumu susiję procesai žemės ūkio, energetikos, transporto, gamybos sektoriuose. Pasak jo, pavyzdžiui, mažoms regionų įmonėms ypač sunku gauti komercinių bankų paskolas. Pavyzdžiui, savivaldybių komunalinės įmonės, atliekų tvarkymo centrai, vandens valymo tinklai, šilumos tinklai, kurie yra 100 proc. savivaldybių valdomi objektai, negauna pakankamo finansavimo net kai kuriems ES projektams.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ką gi

Ką gi portretas
galima prezidentūrą suprasti- skandinavų bankų per daug "skriausti" negalima, todėl mažmeninių paslaugų Lietuvos komercinis bankas neteiks, t.y. Lietuvos piliečių "apiplėšimas" paliekamas skandinavams, o verslininkams reikia padėti per Lietuvos komercinį banką, nes nuo jų daug priklauso "teisingųjų" partijų finansavimas per visokius "mgboltikus".

Nuomone

Nuomone portretas
Nesamone jei nebus mazmeniniu paslaugu tai realiai bankas burzujams
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių