Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.

– Ar džiugina projektas, kurį patvirtino Vyriausybė?

– Jis atrodo subalansuotas, nors biudžeto deficitas nėra mažas – 5 proc. BVP, kas yra daugiau nei 3 mlrd. eurų išleistų pinigų, kurių Lietuva neturi, ir kurių į biudžetą nesurinks iš mokesčių mokėtojų. Tai reiškia, kad reikės pasiskolinti. Turbūt būtų galima ieškoti būdų, kaip pasiūlyti mažesnį biudžeto deficitą, išleisti mažiau pinigų, bet mes matome jau daug nepatenkintų ir verslininkų, ir visuomenės atstovų, kurie sako, kad gyvenimas yra sunkus, jis sunkėja ir todėl reikia didesnės pagalbos. Tačiau turime žinoti, kad ta pagalba kainuoja vis daugiau ir skolintis Lietuvai dešimties metų laikotarpiu jau kainuotų 4,5–5 proc. metinių palūkanų. Pasiskolinus 3 mlrd. eurų papildomai 150 mln. eurų kiekvienais metais būtų vien palūkanų mokėjimui.

– Ar bus pakankamas gelbėjimosi ratas senjorams?

– Kitais metais infliacija bus gerokai mažesnė nei šiais, tačiau per šiuos metus ir senjorai, ir daugelis kitų visuomenės narių prarado dalį savo perkamosios galios, nes šiemet pajamų augimas nepasivijo kainų augimo. Papildomos pensijos yra viena iš priemonių, kuri padės, nes greta tiesioginių pajamų padidinimo daugiau nei 1 mlrd. eurų yra skiriama kainų šaldymui, kainų kompensacijoms, elektra bus pigesnė negu rinkoje, dujos pigesnės, šildymo kompensacijoms – dar papildomos lėšos. Tad skurdžiau gyvenantys asmenys gauna ne tik papildomas pajamas, bet ir infliacija jiems bus mažesnė, nes nemaža dalis patiriamų energetinių išlaidų jiems bus kompensuojama iš biudžeto.

– Kaip viduriniajai klasei, kuri negaus nei kompensacijų, nei priemokų?

– Tikriausiai reikia atsiminti, kokia apskritai valdžios sektoriaus biudžeto funkcija. Ten pinigai negimsta, tai yra tik perskirstymo funkcija. Paimama iš ten, kur tuo metu Vyriausybė įsivaizduoja, kad pinigų galima paimti, ar tai būtų pajamų, ar turto, ar taršos mokesčiai, ir atiduoda ten, kur jų labiausiai reikia. Šioje situacijoje, nors viduriniosios klasės pajamos mažėja, bet turbūt nebeužteko lėšų tam, kad būtų galima padėti tiek skurdžiausiems, tiek pasiūlyti verslui įvairiausias kompensacijas, tiek dar visai viduriniajai klasei padėti išvengti energetikos krizės. Vis tik tiek energijos kainos – tiek elektros, tiek dujų, jos bus žemesnės negu rinkos kaina visiems, taip pat ir viduriniajai klasei.

– Taip pat ir didesnis gynybos biudžetas – subalansuoto plano dalis ir teisingas akcentas, tiesa?

– Tikriausiai sunku būtų ginčytis šiame kontekste, kai Ukrainoje vyksta karas, kai į NATO valstybes nusileidžia raketos ir žudo žmones, tad mažai kam kyla abejonių, kad reikia stiprinti savo gynybinius pajėgumus. To buvo galima tikėtis. Tačiau Lietuva visuomet buvo puse žingsnio priekyje, lyginant su tokiomis valstybėmis, kaip Vokietija, ir skyrė pakankamai lėšų.

– PVM lengvata kultūrai ir menui yra paliekama neribotam laikui, tačiau maitinimo įstaigoms – pusmetis. Kai kurie iš jų sako, kad neišgyvens.

– Visų pirma reikia atsiminti, kad PVM lengvata maitinimo įstaigoms atsirado pandemijos metu kaip viena iš paramos priemonių ir iš karto buvo numatyta, kad tai – laikina priemonė, kurios galiojimas baigsis šių metų pabaigoje. Dabar nėra blogiausias scenarijus, kuris galėjo įvykti, nes lengvata galėjo tiesiog baigti galioti. Tai, kad ji dar galios pusmetį, atidaro tam tikrą langą, kai verslai gali prisitaikyti, gal gali sulaukti žemesnių energetinių išteklių kainų, galbūt kaip nors optimizuoti kaštus. Suprantame, kad tai yra tas sektorius, kuriam nebus lengvi metai, nes ir maisto žaliavos pabrango, ir energijos sąnaudos daug kainuoja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Yra nuogąstaujančių, kurie teigia, kad jie pasirašė fiksuotas sutartis tiekti maistą už tam tikrą kainą. Jeigu jie nebeturės lengvatos, negalės pasiūlyti tos kainos, negalės suteikti paslaugos. Koks tokiu atveju rinkos dėsnis įsigaliotų?

– Tokie rinkos dėsniai veikia kiekvienais metais. Kasmet bankrutuoja keli tūkstančiai įmonių, įsteigiamos naujos įmonės. Yra tikrai nelengvas laikotarpis, tikriausiai matysime šiek tiek daugiau bankrotų, bet valstybės funkcija nėra apsaugoti visus ir išgelbėti visus nuo išorinių rizikų, kurias dabar patiria daugelis gyventojų ir daugelis verslų. Ir taip mes pasiskolinsime 3 mlrd. eurų, jog būtų apsaugoti gyventojai bei verslai, bet nereikėtų nustebti, kad paribiuose bus pavienių problemų, kur pinigų neužteks.

– Kiek tikėtina, kad kai projektą teks priiminėti 2023 metų pradžioje, dar kažkas koreguosis?

– Visų pirma, nepriklausomos Lietuvos istorijoje nebuvo tokio atvejo, kuomet opozicija balsuotų už biudžeto projektą. Akivaizdu, kad visuomet bus randama kritikos, kodėl ir ką reikėtų pakeisti. Manau, kad yra, ką galima būtų keisti, bet turint omenyje, koks yra sudėtingas laikotarpis, kokie įsitempę ir nepatenkinti gyventojai, tai kažin, ar bus bandoma ieškoti kokių nors dar papildomų priemonių, kurios galėtų erzinti gyventojus.