- Remigijus Bielinskas, Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Spartus Lietuvos ekonomikos augimas baigėsi, tačiau baimė dėl didesnio karo poveikio – nepasitvirtino, teigia kai kurie ekonomistai. Anot jų, šalies ūkis kol kas sugeba gerai atlaikyti pasaulinį karo Ukrainoje poveikį. Visgi kai kurie atkreipia dėmesį, kad antrąjį pusmetį gali būti stebima stagnacija arba techninė recesija.
Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 2,8 proc. ir to meto kainomis siekė 16,4 mlrd. eurų. Per ketvirtį pokytis buvo neigiamas ir siekė –0,4 procento.
„Nereikėtų baimintis didelio sukrėtimo, bankrotų bangos, tikėtina, kad nedarbo lygis išliks panašiame lygyje, negresia jo didėjimas, bet kalbame apie nemalonų reiškinį, apie kurį diskutuojame pastarąjį pusmetį: stagfliaciją. Kainos didelės, metinė infliacija išlieka aukšta, ekonomikos augimo nėra – atitinkamai reikia planuoti ir savo gyvenimą ateinantį pusmetį“, – penktadienį BNS sakė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Jis anksčiau prognozavo, kad BVP augimas antrąjį ketvirtį augs 3,2 proc., tačiau sako, kad skirtumo nereikėtų sureikšminti, nes bendros tendencijos vis tiek rodė, jog šalies ekonomikos augimas išsikvepia, o antrąjį pusmetį lėtėjimą lėmusios problemos niekur nedings.
Kainos didelės, metinė infliacija išlieka aukšta, ekonomikos augimo nėra – atitinkamai reikia planuoti ir savo gyvenimą ateinantį pusmetį.
„Bendros makroekonominės prognozės išlieka labai aiškios, BVP duomenys patvirtina, kad ekonomikos augimas išsikvėpė dėl įvairių priežasčių, tai nėra tik karo Ukrainoje ar energetikos krizės Europoje pasekmė, prie to prisideda ir labai didelė infliacija, kuri jau sumažino gyventojų perkamąją galią ir dalis gyventojų jau mažina išlaidas, tikėtina, kad visos šios problemos tęsis ir antrąjį 2022-ųjų pusmetį – gyventojų perkamoji galia prarasta, sunku tikėtis, kad namų ūkių vartojimas augs“, – sakė ekonomistas.
Anot N. Mačiulio, tai nereiškia krizės, tačiau spartus ekonomikos augimas baigėsi.
„Antrąjį pusmetį matysime stagnaciją: mūsų neapima didelė krizė, bet spartaus ir svaigaus ekonomikos augimo laikotarpis baigėsi, matysime šiek tiek nuosaikesnes ekonomikos tendencijas“, – sakė N. Mačiulis.
Skeptiškiau Lietuvos ekonomikos perspektyvas prognozavęs SEB ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad BVP augimas per metus rodo, kad Lietuvos ekonomika kol kas sugeba labai gerai atlaikyti pasaulinį karo Ukrainoje poveikį.
„Turint omenyje, kad vyksta karas Ukrainoje – netolimoje šalyje, o tiek dėl sankcijų taikymo, tiek dėl besikeičiančios visuomenės bei verslo pozicijos agresorių – Rusijos bei Baltarusijos atžvilgiu, nyksta bet kokie prekybos ryšiai tarp Lietuvos ir šių valstybių, todėl toks BVP rezultatas yra tikrai geras“, – penktadienį BNS sakė banko analitikas.
„Vis dėlto tikėtina, kad ir trečiąjį ketvirtį turėsime BVP augimo nuosmukį – techninę recesiją, nes jau bus jaučiamas realus sankcijų taikymo poveikis, ypač kalbant apie tiekimo pusę, nes iki šiol jas paskelbus turėjome pereinamąjį laikotarpį“, – pridūrė T. Povilauskas.
Pasak SEB ekonomisto, Lietuvos pramonė, eksportuotojai, antrąjį šių metų pusmetį ypač pajus lėtėjančios Europos ekonomikos įtaką, vidaus vartojimo mažėjimą ir infliacijos poveikį.
„Greičiausiai užsakymai iš Europos Lietuvos pramonei dar juda inertiškai, tačiau lėtėjant euro zonos lokomotyvui ketvirtas ketvirtis gali parodyti tikrąjį vaizdą“, – sakė T. Povilauskas.
„Kad ir kaip ten būtų, bent jau mūsų bankas 2022 metų BVP augimo prognozę vis dėlto šiek padidins – nuo karo pradžios prognozuotų 0,9 proc. iki maždaug 1,1 proc. BVP augimo“, – pridūrė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį2
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų1
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...
-
Seimas linkęs švelninti Alkoholio kontrolės įstatymą5
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų suvienodintas renginiuose leidžiamų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumas. Taip pat siūloma leisti maisto pristatymo platformoms teikti informaciją apie gėrimų gamintoj...
-
G. Skaistė: biudžeto pajamų surinkimas iš PVM kovą toliau gerėjo1
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, t...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės6
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...