- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Euro zonai esant defliacijoje, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Lietuvai toks scenarijus šiemet negresia.
„Nulis tikimybių, net jei ir likusius mėnesius mažėtų kainos, tai metinė infliacija metų gale siektų maždaug 0,5 proc. Tai Lietuva šiek tiek išsiskiria ES kontekste šiemet, defliacijos tendencijų nėra. Kai kuriais mėnesiais kainos mažėjo, bet daugiausiai mažėjo dėl sezoninių veiksnių. Pavyzdžiui, vasarą buvo pigesni maisto produktai, daržovės, vaisiai, kitos sezoninės prekės. Bet bendra tendencija šiemet stebima tai, kad kainų augimas sulėtėjo, bet jis išlieka“, – Eltai teigė N. Mačiulis.
Lietuva šiek tiek išsiskiria ES kontekste šiemet, defliacijos tendencijų nėra.
„Tai neturėtų labai stebinti, nes krizė buvo labai trumpa Lietuvoje ir nuosmukis tęsėsi nepilnus du mėnesius. Jau gegužės mėnesį mažmeninė prekyba sugrįžo į prieškrizinį lygį, sparčiai augo užimtumas ir daugelio paslaugų paklausa“, – pridūrė ekonomistas.
Jo teigimu, Lietuvai pasisekė, kad buvo išvengta užsitęsusios krizės, kuri sudarytų sąlygas formuotis defliacijai.
„Kainos mažėja labai retai, ir tai turi būti labai gili, užsitęsusi krizė, kai labai išauga nedarbo lygis, yra perteklinis darbuotojų skaičius, atsiranda neigiamas spaudimas atlyginimams, tada tai pavirsta į pingančias prekes ir paslaugas. Džiugu, kad Lietuvai pavyko tokio scenarijaus išvengti. Kai kuriose euro zonose yra daug blogiau dėl labai aukšto nedarbo lygio ir mažėjančio atlyginimo“, – sakė N. Mačiulis.
Vis dėlto ekonomistas prognozuoja, kad lapkritis ir gruodis Lietuvoje bus prastesni mėnesiai dėl blogėjančios epidemiologinės situacijos ir griežtėjančių karantino sąlygų.
„Panašios tendencijos yra visose ES valstybėse, bet vis tiek tai nėra toks didelis ekonominis šokas, kuris priverstų įmones masiškai atleisti darbuotojus ir mažinti atlyginimus, kas sukeltų defliaciją“, – teigė jis.
Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį renkantis į valdančiosios tarybos pinigų politikos posėdį, N. Mačiulis prognozuoja, kad per jį gali būti užsiminta apie naujas priemones, kovojant su defliacijos priežastimis.
„Greičiausiai bus užuominų apie tai, kad metų pabaigoje bus papildomos priemonės, nukreiptos į ekonomikos skatinimą, galbūt ilgalaikės refinansavimo paskolos komerciniams bankams, raginant juos sparčiau kredituoti, didinti verslo paskolų portfelį“, – sakė N. Mačiulis.
„Kartais galvojama, kad mažėjančios kainos yra gerai, bet tai paprastai yra labai didelių ekonominių problemų, didėjančio nedarbo ir mažėjančių atlyginimų pasekmė“, – pabrėžė ekonomistas.
Išankstinis metinės infliacijos įvertis spalį sudaro 0,5 proc., ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.
„Eurostat“ duomenimis, rugpjūtį, lyginant su 2019 metų rugpjūčiu, prekių ir paslaugų kainos euro zonoje mažėjo 0,2 proc., o rugsėjį defliacija siekė 0,3 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...