- Valdas Pryšmantas, Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ministerijų Vyriausybei siūlomas minimalios mėnesio algos (MMA) kėlimas 15 proc. iki 840 eurų (iki mokesčių) gali dar labiau didinti infliaciją ir nedarbą, sako banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, saugiau būtų MMA peržiūrėti du kartus per metus ir sparčiau didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį.
„Įvertinant sudėtingą kontekstą, kuriame dabar yra visa Lietuvos ekonomika ir įmonės, toks spartus MMA didėjimas, manau, yra pavojingas ir gali duoti daugiau neigiamų nei teigiamų rezultatų. Turbūt saugesnė išeitis būtų sparčiai didinti neapmokestinamų pajamų dydį ir minimalų atlyginimą galbūt peržiūrėti du kartus: šiek tiek kukliau didinti nuo kitų metų sausio pirmos ir įsipareigoti peržiūrėti nuo liepos pirmos, kai jau bus aišku, kaip Europa išgyveno energetinę krizę, ar neatsidūrė gilioje recesijoje, kaip keitėsi Lietuvos įmonių paklausa ir mokumas“, – BNS antradienį sakė analitikas.
Kad ir kaip gerai tai skambėtų, tai yra gerais norais grįstas kelias į pragarą.
„Turbūt visiems akivaizdu, jog jeigu visas regionas, visa Europos Sąjunga ir Lietuva atsiduria ant recesijos slenksčio, tai MMA didinimas 15 proc. pavirstų į galimai didesnę infliaciją ir nedarbo lygį. Kad ir kaip gerai tai skambėtų, tai yra gerais norais grįstas kelias į pragarą“, – pridūrė N. Mačiulis.
Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vyriausybei siūlo MMA nuo kitų metų padidinti 110 eurų iki 840 eurų (iki mokesčių), o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – 85 eurais iki 625 eurų, BNS patvirtino šaltiniai Vyriausybėje.
N. Mačiulio teigimu, tokiu pasiūlymu pagalba mažiausiai uždirbantiems gyventojams paskirstoma maždaug tolygiai valstybei ir verslui, o kompromiso paieškas jis vertina teigiamai.
„Teigiama yra tai, kad bandoma ieškoti kompromiso ir aukso vidurio – kaip paskirstyti tą naštą, padedant mažiausias pajamas uždirbantiems gyventojams, nes 2022 metais vidutinei infliacijai siekiant apie 20 procentų būtų sunku neieškoti sprendimų, kaip jiems padėti. Ta pagalba paskirstoma maždaug per pusę, tarp to, kiek valstybė prisiima ant savo pečių didindama NPD ir MMA didinimą verslo sąskaita“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Jo teigimu, verslui našta didėja dėl to, kad Vyriausybės sprendimas privers darbdavius kelti atlyginimus ne tik mažiausiai uždirbantiems.
„Didinant MMA pajamos didėja ne tik uždirbantiems mažiausiai, bet ir šiek tiek daugiau, nes kiekvienoje įmonėje turi būti išsaugota atlyginimų diferenciacija, – kažkas, kas dabar uždirba 10 proc. daugiau nei uždirbantis minimalų atlyginimą, tai tiems darbuotojams nuo sausio irgi turės didėti atlyginimai. Tai liečia visus, uždirbančius vidutinį ir mažesnį atlyginimą“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas.
Anot jo, vertinant socialinę atsakomybę ir gerą valią toks MMA šuolis būtų sveikintinas sprendimas, bet turint galvoje kontekstą, kuriame dabar yra Lietuvos verslas, tai gali būti meškos paslauga mažiau uždirbantiems gyventojams.
„Energetinės sąnaudos apsunkina ne vienos įmonės veiklą, likvidumą ir mokumą, jau dabar akivaizdu, kad susiduriama su rimtomis paklausos problemomis vidaus ir eksporto rinkose, Europos Sąjunga pasineria į recesiją dėl energijos krizės, mažėjančios gyventojų perkamosios galios, kylančių palūkanų normų, Lietuvoje mažmeninė prekyba mažėja tris mėnesius iš eilės. Mažėjant pajamoms tokiais tempais didėja sąnaudos, sunku įsivaizduoti, kad tai neturės neigiamos įtakos užimtumui ir įmonių mokumui“, – kalbėjo N. Mačiulis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Žiniasklaida: Muitinės departamentas tikrina I. Vėgėlės šeimos verslą dėl sankcijų laikymosi2
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus31
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų1
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...