- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad valdžios siūlomi mokestiniai pakeitimai gali privesti Lietuvą ne tik prie lėtesnio ekonomikos augimo, bet ir stagnacijos, todėl tokia ekonominė politika yra labiau žalinga, nei naudinga.
„Šioje situacijoje nematau nieko sveikintino. Tai, kas dabar yra ruošiama, yra ne tik nenaudinga, bet ir žalinga ekonominė politika, nes turime pasaulinę situaciją, kai pasaulio ekonomikos augimas yra lėčiausias per dešimtmetį, pasaulinė prekyba traukiasi, pagrindinė Lietuvos eksporto partnerė Vokietija jau yra recesijoje, mes jau matome pirmuosius ženklus, kad sulėtėjo ir visai nebeauga Lietuvos eksportas, ir tų ženklų ekonomikos augimo lėtėjimo bus ir ateityje. Paprasta vadovėlinė tiesa, ką reikia daryti tokiu laikotarpiu, kai patiriame neigiamą šoką iš išorės ir pusė Lietuvos ekonomikos praranda augimo potencialą, – vidaus paklausą reikėtų skatinti, vykdyti anticiklinę fiskalinę politiką“, – DELFI laidoje sakė N. Mačiulis.
Anot ekonomisto, didesni mokesčiai gali privesti Lietuvą prie stagnacijos.
Šioje situacijoje nematau nieko sveikintino.
„Jeigu ekonomika atsiduria ant recesijos slenksčio, mūsų prekybos partneriai daugelis jau yra ant recesijos slenksčio, Lietuvos eksportas beveik nebeauga, jei dar tuo pačiu metu prislopiname vidaus paklausą ir investicijas didesniais mokesčiais, o tų mokesčių toks sąrašas, kad per pusvalandį neišeitų visų aptarti, tai mes atsidursime ne šiaip lėtesnio augimo stadijoje, bet stagnacijoje ar recesijoje“, – DELFI teigė N. Mačiulis.
Anot jo, Vokietija, Olandija ir Švedija per pastaruosius du mėnesius priėmė sprendimus mažinti mokesčius, didinti biudžeto deficitą ir skolintis, nes visos jos, kaip ir Lietuva, kaip teigė N. Mačiulis, gali skolintis už neigiamas palūkanas.
„Kokia beprotystė yra didinti mokesčius ir slopinti vidaus paklausą, kai pasaulis susiduria su pasaulinės prekybos besitraukimu, o ne pasinaudoti galimybe, kad gali pasiimti nemokamus pinigus ir dar tau kažkas primoka, kad tuos pinigus panaudotum sunkiu laikotarpiu. Man čia yra visiškai nesuvokiamas reiškinys. Tai, kas dabar vyksta, Lietuvoje yra labai žalinga ekonominė politika“, – sakė ekonomistas.
Kaip ELTA jau rašė, Finansų ministerija siūlo nuosaikiai padidinti akcizų tarifus etilo alkoholiui, benzinui, gazoliams, žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams ir kaitinamojo tabako produktams. Dėl šių pakeitimų, jei jiems bus pritarta Seime, 0,5 litro stipraus gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,45 euro, 1 litro benzino kaina galėtų padidėti apie 0,04 euro, 1 litro gazolių ir žemės ūkio veikloje naudojamų gazolių – apie 0,03 euro, o 20 vienetų pakelis kaitinamojo tabako produktų – apie 0,33 euro. Papildomų biudžeto pajamų tai sudarytų 53,5 mln. eurų.
Taip pat parengtas nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas, kuriuo siūloma plėsti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimo bazę. Siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų. Mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Dėl šių pakeitimų valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų per metus.
0,5 proc. mokesčių tarifas būtų taikomas bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 100 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 300 tūkst. eurų, 1 proc. – neviršijančiai 500 tūkst. eurų, 2 proc. – viršijančiai 500 tūkst. eurų.
Ministerija iš esmės pritaria ir Seimo narių registruotam GPM įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siūlomas mažesnis NPD didėjimas 2020-2021 metais ir didesnis progresinis GPM tarifas (32 proc. vietoje 27 proc., kaip numatyta Koalicijos sutartyje). Tai pajamas iš GPM padidintų 78 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų5
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu9
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...