„Tikrai yra pokyčiai, sankcijos veikia, matome srautų, prekybos pakitimą – prekyba su Rusija ir Baltarusija ženkliai nukrito, tačiau išaugo prekyba su Vidurio Azijos šalimis. Tokias tendencijas matome ne tik mes, bet ir Europos Komisija ir Jungtinės Amerikos Valstijos“, – LRT radijui trečiadienį sakė D. Žvironas.

„Realiai matoma, kad bandoma apeiti sankcijas per minėtas valstybes“, – pridūrė Muitinės departamento vadovas.

Pasak jo, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos muitinė neleido atlikti 271 importo, 4,9 tūkst. eksporto bei 3,7 tūkst. tranzito procedūrų, pradėjo 277 administracinių nusižengimų teisenas, taip pat pradėti 25 ikiteisminiai tyrimai dėl sankcionuotų prekių gabenimo.   

„Jeigu kalbame apie importą, prekių įvežimą į Europos Sąjungos šalis, tai dauguma tokių pažeidimų fiksuojama su baltarusiškomis prekėmis. Jeigu kalbame apie išmaniąsias technologijas, prabangos prekes, tai visgi tie pažeidimai daugiau susiję su Rusija“, – teigė D. Žvironas.

Tuo metu sankcijų apėjimo schemos gabenant krovinius į Rytus, anot Muitinės vadovo, prasideda Vakarų Europoje, o jose dalyvaujančių Lietuvos įmonių nėra daug.

„Mes esame Europos Sąjungos vartai ir 90 procentų krovinių vykstančių per mūsų šalį yra ne mūsų kroviniai, ne mūsų įmonių produkcija, tai viskas yra Vakarų Europos šalių – tai yra ir Vokietija, ir Prancūzija, ir kitos šalys. Realiai tik 10 procentų krovinių, kurie vyksta per mūsų sieną į Rytus yra Lietuvos Respublikos“, – teigė D. Žvironas.

„Didžioji dalis mūsų darbo yra susijusi ne su mūsų vežėjų, ne su mūsų gamintojų kažkokiais pažeidimais, o visgi su Vakarų Europos šalių prekių kontrole“, – pridūrė jis.

D. Žvironas pripažino, kad sudėtingėjant schemoms „vienas–kitas“ sankcionuotas krovinys pro Muitinės kontrolę praslysta. Pasak jo, šiuo metu Muitinė bando identifikuoti schemas, kuomet sankcionuotos prekės gabenamos netradiciniais maršrutais.

„Pastarosiomis savaitėmis verslas bando naudotis vežimu vadinamomis netradicinėmis kryptimis – pavyzdžiui, iš Slovakijos prekė vežama į Turkiją, bet per Lietuvos ir Baltarusijos sieną, kas yra visiškai nelogiška, nes iš Slovakijos Turkija arčiau“, – teigė D. Žvironas. 

„Ta pati schema, kai į Turkiją prekės vežamos kažkodėl iš Lietuvos per Kaliningrado sritį. Vėlgi, neaišku, koks tikslas prekes vežti į Kaliningrado sritį, kai Turkija yra visai kitoje pusėje“, – kalbėjo Muitinės departamento vadovas.

„Matome, kad tos schemos sudėtingėja. Jeigu anksčiau dažniausiai būdavo administraciniai nusižengimai, nesunkūs pažeidimai, tai dabar matome, kad iš tikrųjų klastojami dokumentai, vežami dideli kiekiai sankcionuotų prekių“, – pridūrė jis.