- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trišalė taryba imasi minimalaus mėnesio atlyginimo, kuris jau kitąmet galėtų būti 138 eurais didesnis, t. y. siektų 868 eurus, neatskaičiavus mokesčių. Lietuvos bankas dar praėjusį mėnesį sakė, kad, laikantis susitarimų dėl minimalios algos didinimo, ji kitąmet galėtų didėti beveik 20 proc. Tačiau kai kurie ekspertai nelinkę pritarti tokiam sparčiam minimalios algos didėjimui. Esą tai iškreips darbo jėgos kainą, gali padaugėti atleidimų iš darbo. Tokiam didinimui nepritaria ir darbdaviai. Apie tai LNK pokalbis Lietuvos laisvosios rinkos instituto eksperte Karolina Mickute.
– Šis klausimas visada atsiremia į tai, dėl kokių priežasčių yra siūloma ir kodėl siūlomas būtent toks didinimas. Šiuo atveju paskaičiuota pagal formulę, kuri daugiausia referuoja vidutinio darbo užmokesčio augimą, kuris, akivaizdu, augo dėl įvairiausių priežasčių. Svarbiausia žiūrėti, ar didėjo produktyvumas, t. y. darbo našumas. Tokiu atveju darbdavys gauna didesnę pridėtinę vertę ir gali pagrįstai didinti atlyginimą. Tačiau šiuo atveju produktyvumas neaugo. Vadinasi, darbdavys patiria nuostolių ir juos turi padengti. Ilgalaikėje perspektyvoje jis nekurs darbo vietų, potencialiai didins paslaugų, prekių kainas. Svarbiausia žinoti, kad minimalios mėnesio algos didinimas nebūtinai padės mažiausias pajamas uždirbantiems.
– Kodėl nepadės?
– Kadangi ekonominė situacija labai neapibrėžta, mes, kaip darbuotojai, svarstome, ar mums geriau darbo vietos stabilumas, ar rizikuoti už 100 eurų netekti darbo vietos. Jeigu darbo vieta kainuoja daugiau, nei darbdavys gauna pelno, jam tai ekonomiškai neapsimoka. Tada svarstoma uždaryti kokias nors įmones, mažinti tinklą, optimizuotis.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Kitaip tariant, gali prasidėti atleidimai?
– Tikrai taip. Pirmas žingsnis – grupiniai atleidimai, kitas – bankrotai.
– Minimalios algos kėlimą numato Trišalės tarybos nutarimas. Pagal dabartinę formulę yra vertinimo kriterijai, pagal kuriuos kitąmet jau turėtų didėti minimali alga.
– Man nerimo kelia, kad formulė, kurią dabar bandoma taikyti, sukurta ramiomis ekonominėmis sąlygomis, kai visa rinka prognozuojama. Lietuvoje dabar patiriame krizę po krizės. Artėjame prie globalios krizės. Manau, reikėtų viską vertinti kontekste – didės savarankiškai dirbančiųjų įmokos. Labai daug susijusių sričių su minimalia alga. Trūksta kompleksinio požiūrio, ką konkrečiai minimali mėnesio alga reiškia.
– Ar, padidinus minimalią algą, nekvalifikuotas darbuotojas gali uždirbti panašiai kaip ir kvalifikuotas?
– Taip, pastebima tokia tendencija. Padidinus minimalią algą apatinės grandinės darbuotojui, teoriškai turėtų nuvilnyti grandininė reakcija. Tačiau taip neveikia. Darbdavio pajamų nuostoliai dar labiau akumuliuojasi, susideda ir daro spaudimą išeiti į veiklos katatoniją.
– Mokslų daktaras uždirba tik šiek tiek daugiau nei valytoja.
– Negaliu patvirtinti, bet artėjame prie to.
– Ką reikėtų daryti?
– ES lygmeniu svarstoma direktyva dėl adekvačios arba minimalios mėnesinės algos. Norėčiau, kad minimali alga ne būtų didinama, o būtų adekvati. Tai įpareigoja sunkiomis ekonominėmis sąlygomis potencialiai mažinti, galbūt diferencijuoti minimalią algą, atsižvelgiant į našumą, perkamąją galią. Žinoma, reikia atkreipti dėmesį ir į vidutinį atlyginimą. Priešingu atveju tai bus netvarus sprendimas, kuris gali vesti prie tragiškų padarinių – didesnio nedarbo rodiklio.
– Ar įmanoma Lietuvoje adekvati minimali mėnesio alga? Kokia ji turėtų būti?
– Stebint Trišalės tarybos posėdžius, džiugu, kad ją sudaro ne tik darbdaviai ar jų atstovai, bet ir kitos suinteresuotos asmenų grupės, kurios atsijoja aukštą politinę demagogiją, kuri dažnai ten pastebima. Neišvengiamai to reikės, kai bus priimta ES direktyva. Manau, dabar neverta skubėti, ypač kai ekonominės sąlygos neapibrėžtos ir neaišku, kas laukia ateityje.
– Kada žadama patvirtinti direktyvą?
– Kol kas vyksta diskusijos. Prie jos turėtų sugrįžti rudenį. Procesas gana ilgas, gali užtrukti ir mėnesius, pusmetį. Dabar būtų verta ruoštis šiai direktyvai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų2
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu7
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...