- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykla įrodė, kad yra tapusi pasaulinio lygio jūreivystės ir uosto ekonomikos mokymo įstaiga.
Baltijos jūros veiklos analizė
Tą patvirtina ir jos anglų kalba gegužės 16-18 d. surengta aukščiausio lygio tarptautinė mokslinė konferencija „Baltijos jūra - vartai ar akligatvis?“ („The Baltic Sea - gateway or cul de sac?“). Konferencijos pabaigoje surengta ekskursija laivu po Klaipėdos uostą.
Konferencija rengta kartu su Normandijos Le Havro univesitetu. Ją rėmė Prancūzijos organizacija „Sefacil Fundation“, Lietuvos jūrinės organizacijos. Konferencija buvo vienas iš svarbių Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos renginių minint jos 70-metį.
Joje per 30 pranešimų skaitė lektoriai iš 9 šalių. Baltijos jūros laivybos ir uostų verslas įvairiais spektrais analizuotas 7 atskirose teminėse sekcijose, pavadintose „Baltijos jūra ir jūrų transportas“, „Laivyba ir uostai“, „Logistika ir naujos technologijos“, „Geopolitinių problemų fonas“, „Alternatyvūs keliai“, „Aplinkosaugos perspektyvos“, „Baltijos jūros transporto ateitis“.
Nuo nuolaužos iki burlaivių
Dalyvavau vienoje iš sekcijų, kur didžiausią dalį pranešimų pristatė Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos ir Klaipėdos universiteto lektoriai.
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto daktaras Klaidas Perminas įdomiai išdėliojo 2014 m. lapkričio 1 d. Melnragės paplūdimyje rastos didelės laivo nuolaužos, kuri dabar saugoma Lietuvos jūrų muziejuje istoriją.
Atskleistas vaizdas apie laivų avarijas prie Klaipėdos uosto vartų, po to, kai 1860 m. prie Melnragės sudužo laivas „Anna Luiza“. Vien 19 a. prie Melnragės sudužo 5 laivai, dar vienas XX a. pradžioje.
Kurio laivo liekanos galėjo būti išmestos į krantą? Tą stengtasi nustatyti atlikus dendrologinius medienos tyrimus. Požymiai rodo, kad laivo ąžuolo medžiaga iš Gdansko. Medžiai kirsti apie 1838/1839 metus. Žinoma, kad nuo 1842 iki 1899 m. Klaipėdoje būta per 30 didelių burinių laivų. Dendrologinis tyrimas padėjo atskleisti ir 19 a. Klaipėdos uosto prekybos ryšiai, pagrinde su Anglijos uostais.
Kaip prisitaiko „Z karta“?
Išsamus, įdomus ir daug diskusijų sulaukė buvo Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus, profesoriaus Viktoro Senčilos pranešimas apie naują jaunų jūrininkų, vadinamąją „Z kartą“. Ja laikomi gimusieji po 1990 metų.
Jie užaugo ir auga prie naujųjų technologijų ir interneto. Labai gerai orientuojasi naujosiose technologijose. Jos pakeitė netgi jaunų žmonių bendravimą. Tas pastebima ir pačioje mokykloje. Bet ta karta nebesigilina į klasikines vertybes.
Kaip „Z karta“ adaptuosis laivuose, kur yra tam tikra vyresnės kartos hierarchija. Ar surandamas supratimas tarp laivų senbuvių ir naujokų?
2017 m. atlikti tyrimai, apklausti studentai, laivybos kompanijų atstovai (ekspertai). Nustatyta, kad laivuose labiausiai vertinami profesiniai įgūdžiai, atsakomybė, darbštumas, komandinis darbas, patikimumas. Bendra išvada - „Z karta“ pakankamai gerai prisitaiko dirbti laivuose.
Diskusijoje užsienio šalių atstovams užkliuvo, kas ta hierarchija laivuose? V.Senčilai teko aiškinti, kad hierarchija laivuose suprantama kaip pareigybinė sistema.
Jūrininkų vertė Latvijoje
Originalus Latvijos jūrų administracijos atstovo Roberto Gailičio ir jūrininkų rengimo centro „Novikontas“ atstovo Aleksejaus Bogdaneco bendras diskusinės formos užsienio laivuose dirbančių Latvijos jūrininkų reikšmės šiai šaliai pristatymas.
Latvijoje yra 13 tūkst. jūrininkų. Iš jų apie 22 proc. laivavedžiai, 26 proc. inžinerinis personalas. Jūrininkai ir jūreiviai sudaro 1,4 proc. Latvijos darbo rinkos. Latvijos jūrininkai dažniausiai dirba užsienio šalių vėliavos laivuose, nes jų vėliavos laivynas mažas kaip ir Lietuvoje.
Buvo atlikti tyrimai siekiant nustatyti Latvijos jūrininkų vertę Latvijos ekonomikai. Jūrininkai Latvijoje sukuria 1,1 proc. šios šalies BVP. Daug tai ar mažai? Toks klausimas latviams buvo užduotas. Jie mano, kad ypač svarbu, jog Latvijoje yra jūrininkų, kurie uždirba pinigus užsienio kompanijose ir parveža juos į savo šalį.
Jūrininkai yra laikomi didesnes pajams gaunančiais žmonėmis. Jūrų kapitono mėnesio pajamos siekia 8,6 tūkst. eurų, jo padėjėjų - nuo 3,2 iki 6,7 tūkst. eurų. Laivo vyriausiojo mechaniko pajamos siekia apie 8,2 tūkst. eurų, jo padėjėjų nuo 3,7 iki 6,7 tūkst. eurų. Latvijos jūreivių vidutinės pajamos siekia apie 1,6 tūkst. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Tele2“ po mėnesio nebetaikys nuolaidų Ukrainoje – skambučiai brangs 6 kartus
Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ po mėnesio nebetaikys nuolaidų ryšio tarifams Ukrainoje – skambučiai į Lietuvą ir šalies viduje pabrangs 6 kartus. ...
-
Dvi dukras auginanti mama pragyvena vos už 270 eurų per mėnesį: kaip valstybė turėtų jai padėti?1
Dažnas iš mūsų nežinome, tačiau skaičiuojama, kad Lietuvoje kas penktas žmogus gyvena ant skurdo ribos. O kainoms šovus į viršų, didelė dalis lietuvių vos suduria galą su galu – net 300 tūkst. gyventojų trūksta maisto....
-
A. Armonaitė: siūlome palankesnius mokesčius talentams bei verslui4
Finansų ministerijai praėjusią savaitę pristačius siūlomą mokesčių pakeitimų paketą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo palankesnę mokestinę aplinką verslui bei mažesnį užsieniečių apmokestinimą. ...
-
Taršus verslas turės geriau informuoti gyventojus apie būsimą veiklą
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sugriežtino tvarką, kaip visuomenė turės būti informuojama apie planuojamą aplinką teršiančio verslo veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, pirmadienį pranešė ministerija. ...
-
Litgrid: didmeninė elektros kaina per savaitę Lietuvoje sumažėjo 25 proc.1
Atšilus orams bei mažėjant vartojimui vidutinė didmeninė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 25 proc. iki 56 eurų už megavatvalandę (MWh). ...
-
Vyriausybė ruošiasi perduoti 36 šeimoms Ukrainoje skirtą mobiliąją gyvenvietę
Ministrų kabinetas ruošiasi perduoti 36 šeimoms Ukrainoje skirtą mobiliąją gyvenvietę. ...
-
Kas antram pirkėjui – poreikių neatitinkantis gyvybės draudimas: laikas pokyčiams?1
Kone kas antram pirkėjui – jo poreikių neatitinkantis gyvybės draudimas. Tokius slapto tyrimo rezultatus dar vasarį paskelbė Lietuvos bankas. Kad žmonėms nebūtų brukama prekė tik dėl pasipelnymo, Lietuvos bankas siūlo naikinti komisinius už ...
-
G. Šimkus vienaženklę infliaciją teigia matantis antrąjį šių metų pusmetį
Metinei infliacijai Lietuvoje mažėjant penktą mėnesį iš eilės, Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad iki mažiau nei 10 proc. ji nukris antrąjį šių metų pusmetį. LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus teigimu, įtakos infliacij...
-
Restoranams trūksta personalo: verslai imasi rizikingų sprendimų4
Restoranui toks sprendimas buvo rizikingas, nes maisto gamyboje negali būti klaidų. O būsimiems virėjams ir padavėjams-barmenams – didelis iššūkis padirbėti tikrame restorane, aptarnauti didmiesčio klientus ir gaminti maistą su pro...
-
Architektūrinį ministerijų miestelio konkursą organizuos Architektų sąjunga1
Būsimo ministerijų miestelio Vilniuje, Goštauto gatvėje, architektūrinį konkursą organizuos Lietuvos architektų sąjunga, laimėjusi Turto banko skelbtą atranką, pirmadienį pranešė Turto bankas. ...