- Remigijus Bielinskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Azartiniai lošimai šalyje yra masinis laisvalaikio leidimo būdas, tačiau šalyje nėra didelių problemų dėl neatsakingo lošimo, parodė antrą kartą Lietuvoje Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos užsakymu mokslininkų atliktas tęstinis tyrimas.
2017–2022 metais tyrimą atlikę Mykolo Romerio universiteto tyrėjai teigia, kad objektyvūs duomenys paneigia viešojoje erdvėje gajų mitą, kad Lietuvoje gausu problemų dėl neatsakingo lošimo.
„Higienos instituto duomenimis, 2020 metais priklausomybė nuo azarto buvo diagnozuota 25 pacientams, kai 2017-aisiais tokių buvo 53“, – trečiadienį pristatydamas tyrimą sakė profesorius Gediminas Navaitis.
„Objektyvūs rezultatai sumažina demagogijos lygį, kad Lietuvoje yra daug problemų dėl neatsakingo lošimo“, – pridūrė jis.
Pasak G. Navaičio, tik 0,6 proc. apklaustųjų galėtų būti priskirtini prie turinčių priklausomybę lošėjų – tai daugiausia 30–39 amžiaus nesusituokę aukštesnes pajamas gaunantys vyrai.
Anot tyrėjų, absoliuti dauguma respondentų lošimuose dalyvavo atsakingai: jiems nebūdingas grįžimas atsilošti prarastų pinigų, jie neplanavo lošti, nesiskolino pinigų, lošdami nebandė sumokėti skolų.
Tyrimą atlikusių mokslininkų teigimu, per penkerius metus lošimų tendencijos išliko tokios pat: vyrai lošimams skiria daugiau laiko ir pinigų nei moterys, loterijos bilietus dažniau pirko žemesnio išsilavinimo respondentai, tuo metu turintieji universitetinį išsilavinimą rinkosi kitas lošimų rūšis.
Populiariausiu lošimo būdu išlieka loterijos, daugėja lošiančiųjų internete.
„Apibendrinant lošimų paslaugų paplitimo duomenimis, pastebėta, kad nuo 2017 iki 2022 metų mažėjo lošiančiųjų skaičius, bet augo jų lošimams išleidžiamos sumos. Populiariausiu lošimo būdu išlieka loterijos, tuo metu antžeminiuose lošimuose dalyvauja nedaug lošėjų taip pat daugėja lošiančiųjų internete“, – sakė G. Navaitis.
Tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį, kad aktyviausi lošėjai internete yra studentai ir moksleiviai, kurių skaičius nuo 2017 metų išaugo du kartus. Internete beveik keturis kartus dažniau lošė vyrai nei moterys.
Pasak mokslininkų, trys ketvirtadaliai apklaustųjų mano, jog žmonės turi teisę lošti, jei jie to nori, tuo pačiu du trečdaliai respondentų pritarė nuomonei, kad yra per daug galimybių lošti ir lošimai neturėtų būti skatinami.
2022 metų balandžio duomenimis, Lietuvoje yra 10,4 tūkst. gyventojų, savanoriškai apsiriboję galimybę lošti.
Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, pernai Lietuvos lošimų rinkos bendrosios pajamos išaugo 31,6 proc. iki 136,2 mln. eurų, o bendras šio verslo bendrovių grynasis pelnas siekė 40,1 mln. eurų ir buvo 2 kartus didesnis nei 2020 metais (20 mln. eurų).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Žiniasklaida: Muitinės departamentas tikrina I. Vėgėlės šeimos verslą dėl sankcijų laikymosi2
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus31
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų1
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...