Mokesčių peržiūros darbo grupės rezultatai – spalį

  • Teksto dydis:

Mokesčių lengvatas ir kitus pakeitimus nagrinėjanti Finansų ministerijos darbo grupė savo pasiūlymus planuoja suformuluoti spalio mėnesį.

Svarstoma naikinti subsidijas iškastiniam kurui, įskaitant šildymą, taip pat laikinas PVM lengvatas atskiriems sektoriams, keisti akcizų politiką, įvesti naujus bei peržiūrėti jau esamus taršos mokesčius.

„Ši Vyriausybė turi labai ambicingų planų tiek dėl skurdo mažinimo, tiek dėl pensijų indeksavimo, vienišų asmenų pensijų įvedimo, darbo užmokesčio didinimo viešojo sektoriaus darbuotojams, mokytojams, medikams, socialiniams darbuotojams. Natūralu, kad visiems šiems tikslams įgyvendinti reikia visų mūsų bendro sutarimo, kaip tas lėšas į biudžetą surinkti“, – posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Pasak jos, papildomų lėšų į biudžetą norima surinkti kuo teisingiau, o vienas būdų yra mokesčių lengvatų ir režimų peržiūra.

„Mūsų pagrindinis tikslas yra, kad mokesčių sistema būtų kuo teisingesnė, kad būtų tas jausmas visiems, kad teisinga mokesčių sistema, kad mokesčius turėtų visi mokėti, kad jeigu yra lengvatos, jos yra pagrįstos, sutartos visuomenės ir suprantamos visiems“, – sakė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.

Ministerija išskiria šešias mokesčių sistemos peržiūros kryptis – pelno reinvestavimo skatinimas, žaliasis kursas, pajamų nelygybės mažinimas, specialiųjų apmokestinimo sąlygų ir lengvatų peržiūra, investavimo ir ilgalaikio taupymo instrumentų modelis bei savivaldos finansinio savarankiškumo stiprinimas.

Pasak R. Bilkštytės, diskusijos bus rengiamos kiekvieną mėnesį, orientuojantis į vieną iš numatytų peržiūros krypčių.

„Balandžio mėnesį mes diskutuosime apie pelno reinvestavimo skatinimą, gegužę – apie investavimo ir ilgalaikio taupymo instrumento modelį, birželio mėnesį skirsime žaliajam kursui, liepos – specialiųjų apmokestinimo sąlygų ir lengvatų peržiūrai, rugpjūčio – pajamų nelygybės mažinimui, rugsėjo – savivaldos finansinio savarankiškumo stiprinimui“, – aiškino viceministrė.

Jos teigimu, spalio mėnesį vyks baigiamasis darbo grupės susitikimas, kuriame bus pateiktas bendras Finansų ministerijos matymas dėl galimų mokesčių pakeitimų ir kokius sprendimus ketinama teikti svarstyti Seimui.

Pasak Aplinkos ministerijos atstovo Inesio Kiškio, žaliasis kursas yra vienas šios Vyriausybės prioritetų, todėl būtina numatyti aiškų kelią, kaip bus laipsniškai atsisakoma subsidijų iškastiniam kurui, kad jos kuo mažiau iškreiptų rinką.

„Esmė yra surasti gerą miksą paskatų ir prievartos elementų, kad perėjimas būtų kuo mažiau skausmingas (...) Aplinkos ministerijos prioritetai yra labai aiškūs – mažinti pamažu subsidijas iškastiniam kurui, ypač šildymui. Antras komponentas būtų laipsniškas CO2 įvedimas į mokesčius, kas turėtų skatinti mažinti CO2 išmetimą į atmosferą. Trečias dalykas, kurį palaikytume, būtų PVM lengvatos šildymui laipsniškas panaikinimas“, – sakė I. Kiškis.

Jo teigimu, PVM lengvatos šildymui atsisakymas leistų išlaikyti arba netgi paspartinti daugiabučių renovavimą.

„Taip pat svarbus dalykas yra automobilių mokesčio peržiūra. (...) Dirbame ta linkme, kad tas mokestis pasidarytų labiau veiksmingas ir labiau skatintų žmones, keistų jų elgseną renkantis kitas transporto priemones“, – aiškino I. Kiškis.

Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovas Aušrys Macijauskas pabrėžė, kad didesnis iškastinio kuro apmokestinimas turėtų skatinti rinktis mažiau taršų kurą, tačiau šiuo metu alternatyvų žemės ūkio technikai nėra.

„Traktorius negali važiuoti kūrenamas malkomis ar elektra. Šiandien nėra sukonstruota nė vieno kombaino, kuris būtų varomas alternatyviu kuru. Šiuo metu bandomi prototipai gali dirbti tik iki dviejų valandų, todėl prieis ne vienerių metų, kol ta technika bus pritaikyta naudoti alternatyvų kurą“, – tvirtino A. Macijauskas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės Eglės Čeponytės teigimu, ministerija rengia pajamų nelygybės mažinimo programą, kurioje bus numatytos ir mokesčių politikos priemonės.

„Manome, kad mokesčių lengvatų peržiūra turi būti atlikta vadovaujantis socialinio teisingumo principu, turi būti įvertintas šių lengvatų panaikinimo poveikis socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms. Nepamirškime, kad Lietuva turi vienus aukščiausių tarp Europos Sąjungos narių energetinio skurdo, skurdo rizikos, socialinės atskirties rodiklius“, – tvirtino E. Čeponytė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Ieva Valeškaitė sakė, kad pelno mokesčio lengvata turėtų būti svarstoma kartu su reinvestuojamo pelno neapmokestinimu. Anot jos, taip pat reikia siekti, kad pradėtų realiai veikti „Sodros“ įmokų lubos, svarstyti paskatas talentams iš užsienio pritraukti.

„Užsitęsus karantinui ir nesant suplanuotų lėšų trečiajam pagalbos paketui, vis labiau auga laikinų, pavyzdžiui, metų laiko trukmės sektorinių PVM lengvatų klausimo svarba. Konkrečiai tai yra apgyvendinimo, maitinimo, renginių organizavimo sektoriai, sporto klubai“, – sakė I. Valeškaitė.

„Tai pat tikimės nuoseklios ir nuspėjamos akcizų politikos, kad bus sudaromi trimečiai akcizų planai ir jų bus laikomasi, o ir patys akcijų tarifai bus konkurencingi lyginant su kaimyninėmis šalimis“, – pridūrė ji.

G. Skaistė vasario pabaigoje sakė, kad diskusijos vyks dėl lengvatų, kurių apimtis sudaro apie 790 mln. eurų. Anot jos, valstybė dėl lengvatų per metus negauna apie 2,2 mlrd. eurų pajamų, tačiau didžiosios jų dalies atsisakyti neketinama.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių