Gegužę Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) privačių gydymo įstaigų kišenėse ieškos paslėptų mokesčių. Projektą „Balti chalatai“ įgyvendinančių inspektorių akiratyje – 300 mokamas medicinos, estetines ir veterinarijos paslaugas teikiančių įmonių. Surinkti duomenys rodo, kad beveik trečdalis privačių medicinos įstaigų sumoka iki 3 proc. mokesčių nuo visų savo pajamų, tuo metu kai kitos tam skiria bent kelis kartus daugiau lėšų.

Įtariama, kad kai kuriose įmonėse gali būti apskaitomos ne visos pajamos, klaidingai vedama sąnaudų apskaita arba jos nepagrįstai padidinamos, mokamas neapskaitytas darbo užmokestis.

Kaip nurodo VMI, inspektorių dėmesį labiausiai traukė mažą pelningumą turinčios įmonės, kurių darbuotojai uždirba mažesnį nei minimalų atlyginimą. Remiamasi ir anoniminiais pacientų skundais, kad jie negavo čekio už paslaugas, galimai neįdarbintus darbuotojus.

Projekto vadovė neatskleidė, kokia suma po šių patikrinimų planuojama papildyti šalies biudžetą.

„Projekto metu nesiorientuojama į konkrečiai numatytą sumą. VMI siekia, kad privačiame medicinos sektoriuje veikiančios įmonės, nustačius pažeidimus, pačios pasitaisytų. Primename, kad mokesčių mokėtojai gali tikslinti mokesčių deklaracijas už 5 metus, tad jos gali ir pačios peržiūrėti savo deklaruotų duomenų teisingumą bei patikslinti pateiktas deklaracijas“, – tvirtino V. Kulvinskienė.

Sumoka kelis kartus mažiau nei kiti

Vertindama įmonių finansus, VMI rėmėsi pajamų ir sumokamų mokesčių santykiu, kurį vadina efektyviu sumokėtų mokesčių tarifu. Šis tarifas medicinos, odontologijos ir veterinarijos paslaugas teikiančiose įmonėse 2011 m. buvo apie 16 proc. Tačiau 32 proc. iš jų tesumokėdavo iki 3 proc.

Pažvelgus detaliau, matyti, kad medicinos paslaugas teikiančių įmonių efektyvus sumokėtų mokesčių tarifas siekė 18 proc., tačiau penktadalis jų sumokėjo iki 3 proc.

Odontologai vidutiniškai mokėdavo apie 13 proc., bet 29 proc. įmonių mokėjo mažiau nei 3 proc.

Daugiau nei pusė – 55 proc. – veterinarijos paslaugas teikiančių įmonių 2011 m. mokesčiams sumokėjo mažiau nei 3 proc., o vidutinis sektoriaus efektyvus sumokėtų mokesčių tarifas buvo 11 proc.

Taip pat VMI, išanalizavusi šių gydymo įstaigų savininkų ir jų sutuoktinių valdomą turtą, nustatė šeimas, kurių pajamos yra per mažos turimam turtui. Todėl bus tikrinami ir fiziniai asmenys.

Maždaug pusę visų privačių medicinos įstaigų sudarė odontologijos paslaugų teikėjai, trečdalį - bendrosios praktikos ir gydytojų specialistų kabinetai, o likusią dalį – privatūs veterinarijos gydytojai.

Siūlo pažvelgti ir į „vokelius“ gydytojams

Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius pripažįsta, kad sektoriuje esančias problemas spręsti reikia, tačiau nederėtų apsiriboti tik privačiai dirbančiais gydytojais.

„Jeigu tokie dalykai yra, labai pritariu, kad jie būtų išaiškinti, nes tai nėra verslas, jeigu jis užsiima šešėliu. Jei pamenate, buvo kilusios viešos diskusijos, kad odontologų atlyginimai svyruoja nuo minimalaus iki 7-8 tūkst. Lt. Natūraliai kyla klausimas, ar tokioje mažoje rinkoje kaip Lietuva, gali būti toks didelis svyravimas“, – kalbėjo asociacijos vadovas.

Jis tvirtina, kad daliai įmonių dirbant neskaidriai, sunku konkuruoti sąžiningiems verslininkams.

„Aš esu prieš šešėlinę ekonomiką, nes jeigu dirbi „baltai“, konkuruoti su šešėliu yra neįmanoma. Mano klinikoje buvo atvejų, kai ateina pacientai, beje, žinomi veikėjai Lietuvoje ir sako, kad jiems reikia operacijos už pusę kainos, bet čekiuko nereikia. Aš jiems atsakiau, kad tai neįmanoma. Nežinau, ar jie sako tiesą, bet sako, kad kitur siūlo taip daryti. Tai priklauso nuo įstaigos vadovybės principų. Bent jau aš laikausi principo, kad mūsų paslaugos būtų Europos, o ne Sovietų sąjungos lygio“, – kalbėjo L. Paškevičius.

Tačiau pašnekovas pabrėžia, kad VMI turėtų atkreipti dėmesį ir į valstybines įstaigas.

„Yra didžiulė neformalių mokėjimų problema, nes kai pacientai atsidėkoja gydytojams, irgi nesumokami mokesčiai. Tai yra sisteminė problema, todėl reikėtų žiūrėti horizontaliai ir į valstybinį, ir į privatų sektorių“, – pabrėžė pašnekovas.

Jo teigimu, artimiausiam asociacijos visuotiniam susirinkimui bus teikiamas etikos ir elgsenos kodeksas, kuriame ketinama nurodyti, kad asociacijos nariai turi dirbti remdamiesi Lietuvos įstatymais.