Mokėjimo kortelės populiarėja, bet ir jų po dešimtmečio neliks

  • Teksto dydis:

Mokėjimo kortelės vis sparčiau konkuruoja su grynaisiais pinigais, o koronaviruso pandemijos metu paraginus visuomenę vengti grynųjų, ši konkurencija dar sparčiau išaugo. Tačiau, kokia jų ateitis? Ar kortelės pakeis grynuosius pinigus, o gal visai išnyks, taps virtualiosiomis?

Atsiskaitymų grynaisiais mąžta

Šiemet paskelbtos naujausios Lietuvos banko apklausos duomenimis, mokėjimo kortelę su bekontakčio mokėjimo funkcija turėjo 79 proc., o 2019 m. – 65 proc. mokėjimo korteles turinčių respondentų. Kad bekontakčio atsiskaitymo funkcija yra patogi, manė 86 proc. turinčiųjų mokėjimo kortelę (2019 m. – 79 proc.).

Mokėjimo paslaugų teikėjų sukurtomis mobiliosiomis programėlėmis naudojosi 54 proc. sąskaitą turinčių apklaustųjų (2019 m. – 41 proc.). Nuo 23 iki 29 proc. padidėjo vartotojų dalis, teigiančių, kad naudojasi mobiliosiomis programėlėmis mokėjimo pavedimams atlikti. Išmaniaisiais telefonais mokėjimams prekybos vietose atlikti (bekontakčiais mokėjimais telefonu, susiejus telefoną su mokėjimo kortele arba mokėjimais programėle nuskaičius QR kodą) naudojasi 11 proc. respondentų.

"Pandeminės aplinkybės paspartino inovatyvių mokėjimo būdų populiarėjimą. Be abejo, prie to prisidėjo ir birželio mėnesį nuo 25 iki 50 eurų kilstelėtas bekontakčių atsiskaitymų kortele limitas. Vis dėlto, itin drastiškų kasdienių gyventojų mokėjimo įpročių pokyčių nebuvo, nes tai lėtai kintantis dalykas. Juo labiau kad, esant netikrumo situacijai, daliai žmonių buvo svarbu turėti ir grynųjų pinigų", – pristatydamas apklausos rezultatus teigė Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vyresnysis ekonomistas Evaldas Karčauskis.

Pandeminės aplinkybės paspartino inovatyvių mokėjimo būdų populiarėjimą.

Pirmosioms – visas amžius

Pirmosios mokėjimo kortelės pasirodė XX a. pradžioje. Jos buvo gaminamos iš popieriaus, metalo ir įvairių dirbtinių pluoštų. Pirmosios kredito kortelės autoriumi laikomas amerikietis bankininkas Johnas Bigginsas. 1946 m. jis pasiūlė metalinę kredito kortelę. Kiti šaltiniai pirmąja kredito kortele mini 1951 m. Niujorko Franklino nacionalinio banko kortelę. O tikruoju kredito kortelės prototipu laikoma kartoninė "Diners Club" kortelė.

Pirmąsias plastikines korteles su magnetine juosta, kurioje saugomi kliento duomenys, 1960 m. pradėjo gaminti IBM. O Lietuvoje pati pirmoji tokia mokėjimo kortelė "Visa Classic" pasirodė tik 1993 m.

1995 m. mokėjimo organizacijos "Europay", "MasterCard" ir VISA pasitvirtino tarptautinį bankinių mikroprocesorinių kortelių standartą EMV. Dėl išaugusių kortelių duomenų vagysčių buvo nuspręsta iki 2005 m. visiškai atsisakyti plastikinių kortelių su magnetine juosta, pakeičiant jas į korteles su mikroprocesoriais (lustais). Šią užduotį visame pasaulyje įgyvendino vienuolika atrinktų įmonių. Tarp jų – ir Lietuvos bendrovė "Penkių kontinentų bankinės technologijos" (BS/2).

"Sukčiai atrado būdų (pvz. skimming), kaip išgauti asmens duomenis iš kortelės magnetinės juostos, o paskui pasigaminti kortelės kopiją, su kuria būtų galima iš bankomatų išsiimti grynuosius pinigus, todėl buvo nuspręsta diegti saugesnę kortelių technologiją. Į kortelę įtaisytas lustas veikia kaip minikompiuteris. Skirtingai nuo magnetinės juostos, kurioje saugomi duomenys yra statiški, lustas kiekvieną kartą naudojant kortelę sukuria unikalų kodą. Taigi, tokios kortelės nenukopijuosi", – teigia BS/2 Strateginių partnerių vadovas Kornelijus Šišla.

Bekontakčių atsiradimas

NFC technologija (angl. Near-Field Communication), užtikrinanti bekontaktį duomenų perdavimą iki 10 cm atstumu, buvo atrasta apie 2000 m., o jau 2003 m. "MasterCard" išbandė pirmąją bekontaktę mokėjimo kortelę. Kiek vėliau, taikant NFC, atsirado galimybė atsiskaityti išmaniuoju telefonu, naudojantis virtualiąja kortele jo ekrane.

Lietuvoje atsiskaityti NFC būdu įmanoma nuo 2011 m., o pirmosios bekontaktės kortelės pasirodė 2016 m. rudenį. 2020-aisiais dauguma Lietuvos kortelių jau buvo galima atsiskaityti ir kontaktiniu, ir bekontakčiu būdu. Atsiskaityti bekontakčiu būdu patogu ir greita, nes kortelę tereikia priartinti prie kortelių skaitytuvo. ("Swedbank" duomenimis, 2020 m. Lietuvoje tokie mokėjimai sudarė daugiau nei pusę visų atsiskaitymų kortelėmis.)

Beje, visai neseniai "Mastercard" ir "Samsung" paskelbė sukūrusios mokėjimo kortelę, atpažįstančią savininką iš piršto atspaudo. Skelbiama, kad tokio tipo kortelėmis atsiskaityti bus dar greičiau – nereikia vesti PIN kodo, užtenka tik priliesti kortelę pirštu. Biometrija taip pat garantuoja saugumą ir galimybę išvengti kontakto su kortelių skaitytuvu.

Perdirbtas plastikas, medis

Vėžliai gali gyventi vandenyne daugiau nei 100 metų – tiek pat laiko nesuyra ir plastikas. Tai skelbia "U.S. bank", neseniai išleidęs perdirbto plastiko mokėjimo korteles su vėžlių atvaizdais. Pastaruoju metu ekologiškų mokėjimo kortelių pasirodė ir daugiau. O startuolis "TreeCard", bendradarbiaudamas su "Mastercard", išleido medinę kortelę. Skelbiama, kad 80 proc. pajamų nuo atsiskaitymų šiomis kortelėmis skiriama miškams atsodinti.

Vis dėlto virtualiųjų kortelių šalininkai teigia, kad ekologiškiausia iš viso atsisakyti fizinių kortelių.

"Manau, kad per ateinančius dešimt metų nebeliks jokių fizinių kortelių. Jas atstos išmanieji įrenginiai (telefonai, apyrankės, žiedai, NFC lipdukai). Autorizacijai taip pat bus naudojami biometriniai duomenys, susieti su banko sąskaitomis, – prognozuoja K.Šišla.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Arvis

Arvis portretas
Įpis čipsą į ranką ir viskas,norėsi šlapkės-nusiskanuosi i vsio

...

... portretas
Kai prieina samsungas gaunasi suds

Anonimas

Anonimas portretas
PO desitmecio neliks ir banku. Uz poros menesiu prasides III pasaulinis karas.
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių