Ministrė: nekilnojamojo turto mokesčiai turi tam tikrą psichologinį efektą

Nuosavu namu Svetlana džiaugėsi ketverius metus. Įsigyti jį nebuvo lengva. Kad kaina būtų įkandama, moteris pabėgo iš Vilniaus miesto į Vilniaus rajoną.

„Taupėme kiekvieną centą, stengėmės įsigyti be paskolų. Aišku, mūsų didelis pranašumas, kad turėjome butą, kurį galėjome parduoti“, – dalijosi Širvintų r. gyventoja Svetlana Siniakova.

Svetlana už namą nemoka jokio nekilnojamojo turto mokesčio, tačiau po trejų metų jos turtas gali būti apmokestintas, mat valdžia paruošė naująjį nekilnojamojo turto modelį.

„Visi norime mokėti mažiau mokesčių, bet suprastame, kad valstybė negali būti be mokesčių“, – sakė S. Siniakova.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nekilnojamojo turto mokestis Lietuvoje jau yra, tačiau Finansų ministerija užsimojo, kad jį mokėtų daugiau gyventojų. Ketina mokestį skaičiuoti už kiekvieną būstą atskirai, net ir už pirmąjį.

„Tai vienas prasčiausių mokesčių, kurie buvo sugalvoti per pasaulio istoriją“, – savo nuomonę išreiškė VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus.

Valdžia mokesčiu siekia atvėsinti nekilnojamojo turto rinką. Vien Vilniuje per dvejus metus būstas pabrango 50 proc.

„Praktika rodo, kad nekilnojamojo turto mokesčiai turi tam tikrą psichologinį efektą, kad žmogus, net ir nedidelę pinigų sumą mokėdamas, pagalvoja, ar jam tas turtas reikalingas“, – komentavo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Ekonomistas jau dabar sako, kad sumažinti nekilnojamojo turto kainų šiuo mokesčiu nepavyks.

„Didžioji dalis žmonių, valdančių nekilnojamojo turto objektus, nekilnojamojo turto rinkoje nedalyvauja ir jokio poveikio jai tiesiogiai nedaro. Jie įsigiję nekilnojamąjį turtą, jį valdo, neketina jo keisti ar atsisakyti“, – pabrėžė A. Bartkus.

Pagal sumanymą naujas nekilnojamojo turto mokestis turėjo būti visuotinis, bet ministrė aiškina, kad jo visi nemokės.

„Pusė žmonių, kurie turi paprastesnį būstą, tokio mokesčio nemokėtų“, – akcentavo G. Skaistė.

Kiek teks mokėti, priklausys nuo kiekvienos savivaldybės. Kitaip sakant, bus žiūrima į medianą – vidurinę turto vertę mieste. Ją skaičiuoja Registrų centras. Vilniuje mediana siekia apie 60 tūkst. eurų. Kaune mokestis būtų skaičiuojamas nuo 40 tūkst. eurų. Klaipėdoje – nuo kiek daugiau nei 47 tūkst. eurų. Neringos savivaldybėje, kur turtas brangiausias, mokestis skaičiuotųsi nuo 111 tūkst. eurų.

„Sakyti, kad pusė Lietuvos gyventojų nemokės, manau, ne visai teisinga. Didžiąją dalį to mokesčio suneš vilniečiai ir Vilniuje turto turintys gyventojai“, – pabrėžė Nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius.

Kieno turtas neviršija medianos, mokesčio nemokėtų, o jei būsto vertė svyruoja tarp vienos ir dviejų medianų, jiems būtų taikomas 0,06 proc. mokesčių tarifas. Mokestį tektų sumokėti ne nuo tiek, kiek butas vertas šiandien, o nuo skirtumo tarp medianos ir mokestinės vertės, kurią nustato Registrų centras.

Jei žmogus turi garažą ar sodą, mokėti tektų dar daugiau. Nekomerciniam turtui būtų taikomas nuo 0,1–1 proc. tarifas. Konkretų nustatytų savivaldybė.

„Jei imtume tamsiausią scenarijų ir savivaldybė taikytų 1 proc., tai nuo garažo ar sodo, kurį turime, dar papildomai reikėtų sumokėti 100 eurų“, – skaičiavo J. Basalykas.

Neseniai ministrė aiškino, kad mokestis bus gerokai mažesnis – vidutiniškai 14 eurų per metus. Ekonomisto manymu, tai nėra gera žinia jaunoms šeimoms, turinčioms paskolų.

„Tai papildomas erzinantis momentas. Europos Centrinio Banko pakeltos palūkanos žymiai padidino kredito kainą“, – finansinę naštą akcentavo A. Bartkus.

Turtingiausiems mokestis turėtų būti didesnis – viršijus 2 medianas, būstas būtų apmokestinamas nebe 0,06 proc., o 0,1 proc. tarifu.

„Pirma dalis mokama su mažesniu tarifu, likusi dalis, viršijanti 2 medianą, – didesniu tarifu“, – sakė A. Antanavičius.

Tačiau mokesčių ekspertas čia įžvelgia neteisybę – turtingieji su nauju mokesčiu mokėtų mažiau nei su dabar galiojančiu. Pavyzdys – 600 tūkst. vertės būstas.

Dabar yra šiek tiek surenkama. Papildomai būtų planuojama keletą milijonų.

„Arti 5 tūkst. eurų. Dabar, atrodo, gali tekti mokėti tik 500 eurų“, – pastebėjo J. Basalykas.

Iš surinkto nekilnojamojo turto mokesčio pinigai keliautų į savivaldybių biudžetus.

„Savivaldybė, gaudama tą mokestį, galėtų rūpintis tiek socialine, tiek kietąja infrastruktūra, t. y. tinklais, viešuoju transportu, mokyklomis, darželiais“, – vardijo Vilniaus miesto savivaldybės vyr. architektas Mindaugas Pakalnis.

Kiek konkrečiai mokesčių bus surinkta, ministrė nepasako.

„Dabar yra šiek tiek surenkama. Papildomai būtų planuojama keletą milijonų“, – sakė G. Skaistė.

Dėl nekilnojamojo turto mokesčio dar turės apsispręsti Seimas.